Gyventojai perka brangesnį būstą

Gyventojai perka brangesnį būstą

2020-11-16

Nors dėl pandemijos ir ekonominio neapibrėžtumo dalis gyventojų šiais metais buvo linkę atidėti būsto įsigijimą, tačiau apsisprendusieji perka brangesnį nekilnojamą turtą, rodo „Swedbank“ duomenys. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius vidutinė būsto paskolos suma sudarė beveik 73 tūkst. eurų, tai yra 7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

„Pavasario karantino metu ir dar kurį laiką po jo gyventojų aktyvumas įsigyjant būstą buvo sumažėjęs, tačiau vidutinė būsto paskolos suma augo. Gyventojai skolinosi didesnes sumas ir pirko brangesnį būstą. Trečdalis besiskolinančių būstui paskolą ėmė nuosavo namo statyboms ar jo pirkimui. Tai 4 procentiniais punktais daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais“, – sako Pavel Ladziato, „Swedbank“ privačių klientų tarnybos vadovas. 

Ar keitėsi besiskolinančiojo portretas?

Pasak P. Ladziato, planų įsigyti nuosavą būstą visų pirma nusprendė neatidėti tie gyventojai, kurie, įvertinę pandemijos rizikas, jautėsi užtikrinti dėl savo pajamų ir būsto įsigijimui ruošėsi, tam buvo sukaupę daugiau nuosavų lėšų. 
 
„Šiais metais būsto paskolos gavėjo portreto iš esmės nepakeitė, ir pandemijos akivaizdoje naujo būsto įsigijimas ar seno keitimas naujesniu netapo vien tik aukštas pajamas gaunančių gyventojų pasirinkimu. Mūsų banko duomenys rodo, kad būstui ir toliau dažniausiai skolinasi 27–31 m. didesnių nei vidutinių pajamų gyventojai“, − komentuoja „Swedbank“ atstovas. 

Tipinis būsto paskolos gavėjų portretas – tai dažniausiai vedę, aukštąjį išsilavinimą turintys didžiųjų miestų gyventojai. Didesnioji dalis jų (64 proc.) būstui skolinasi su bendraskoliu. 

Remiantis „Swedbank“ duomenimis, būsto paskolai dengti tenkanti gyventojų pajamų dalis sudaro vidutiniškai 26 proc., tai yra vienu procentiniu punktu daugiau nei pernai. Vidutinis paskolos grąžinimo terminas siekia 25,5 metų.

Sostinė neužleidžia lyderio pozicijos

Būsto finansavimo pasiskirstymas pagal šalies miestus išlieka panašus, kaip ir per praėjusius metus. 

„Daugiausia būsto finansavimo sutarčių tradiciškai pasirašoma Vilniaus mieste (48 proc.). Toliau rikiuojasi Kaunas (16 proc.) ir Klaipėda (12 proc.), Šiauliams ir Panevėžiui tenka, atitinkamai, 3 proc. ir 4 proc.“, − komentuoja „Swedbank“ privačių klientų tarnybos vadovas.

Pasak jo, tokia didelė būsto paskolų dalis, tenkanti sostinei, nestebina, nes čia sutelkta daug ekonominio potencialo, sukuriamos gerai apmokamos darbo vietos, sparčiai vystosi paslaugų sektorius, todėl Vilnius yra didžiausias šalyje ekonominis traukos centras.

Pandemija pagreitino pokyčius 

Nors šalies gyventojai dar iki pavasarį įvesto pirmojo karantino buvo įpratę naudotis įvairiomis kasdienių finansų funkcijomis interneto banke ar išmaniojoje programėlėje, poreikis laikytis socialinio atstumo gyventojų persikėlimą į skaitmeninę erdvę tik dar labiau sustiprino.

„Swedbank“ duomenimis, 9 iš 10 būsto paskolos paraiškos yra pateikiamos nuotoliniu būdu, per nuotolį vyksta ir didžioji dalis viso būsto paskolos pasirašymo proceso. 

„Kita pandemijos ypatybė – gyventojai ėmė aktyviau domėtis būsto įsigijimo sąlygomis iš anksto. Pastebime, kad gyventojai daugiau laiko skiria susipažinti su banko siūlomomis būsto finansavimo sąlygomis, dažniau naudojasi banko pateikiamomis skaičiuoklėmis ar konsultuojasi internetu“, − sako P. Ladziato. 

Jis taip pat pabrėžia, kad išaugo gyventojų susidomėjimas papildomomis apsaugos priemonėmis, kurios padėtų vykdyti savo įsipareigojimus, susidūrus su finansiniais sunkumais. Gyventojai domisi turto, darbo netekimo, gyvybės draudimo sprendimais, kurie sušvelnina nepalankią asmeninių finansų situaciją turint ilgalaikių įsipareigojimų. 

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.