Eksperto komentaras

Kaip susitaupyti pradiniam nuosavo būsto įnašui?

Kaip susitaupyti pradiniam nuosavo būsto įnašui?
Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė
2021-04-08

Praėjusiais metais būstą su paskola įsigyjantys gyventojai reikšmingai padidino pradinio įnašo sumą – ji išaugo daugiau nei penktadaliu ir pasiekė vidutinę 23 tūkst. eurų sumą, rodo „Swedbank“ duomenys. Visgi, jei įsigyjamas pirmasis nuosavas būstas, pradinio įnašo kaupimas gali atrodyti kaip nemenkas iššūkis. Kokie žingsniai šį iššūkį galėtų palengvinti?  

Įsivardinkime sumą 

Finansinės elgsenos ekspertai pabrėžia, kad norint pasiekti taupymo tikslų, juos būtina konkrečiai įvardinti. Todėl tikslas „sutaupyti pradinio įnašo įmokai“ bus labiau motyvuojantis nei tiesiog taupyti nuo to, „kas lieka“ mėnesio pabaigoje.

Pirmiausia, realistiškai įvertinkime sumą, už kurią galėtume sau leisti įsigyti būstą. Tai didžiąja dalimi priklauso nuo mūsų mėnesio pajamų – būsima įmoka už būstą ir kiti turimi finansiniai įsipareigojimai neturėtų viršyti 40 proc. mėnesio pajamų. Būsto paskolos laikotarpis taip pat turi reikšmės – kuo ilgesniam laikui skolinamės, tuo mažesnės bus mėnesio įmokos, tačiau didesnė bendra sumokamų palūkanų suma. 

Pasinaudoję bankų siūlomomis būsto skaičiuoklėmis, galėsime tiksliai įvertinti, kiek ir kokiam laikotarpiui galime pasiskolinti, kokia mėnesio įmoka mums priimtina bei nustatyti reikiamos pradinės įmokos sumą.

Iš pirmo žvilgsnio 10 ar 20 tūkstančių eurų suma gali atrodyti nepasiekiama, jei nesame ilgalaikio taupymo mėgėjai. Tačiau išdalijus ją per kelerius metus, tai nebeatrodys kaip neįmanoma misija.

Tūkstančio mylių kelionė įveikiama dedant vieną žingsnį po kito, tik svarbu nenusimušti nuo krypties ir nuolatos eiti į priekį. Taigi, numatykime visą reikalingą pradinio įnašo sumą, išdalinkime ją lygiomis dalimis per 24 ar 36 mėn. laikotarpį ir įvertinkime, kiek realu reikiamą pinigų dalį atidėti kas mėnesį.

Kokios išlaidos svarbiausios 

Apskaičiavus, kiek per mėnesį teks skirti taupymui, gali paaiškėti, kad tokią pajamų dalį atidėti gali būti sudėtinga. Tiesa, nors neretai laikomės nuomonės, kad taupyti mums trukdo nepakankamos pajamos, realybėje tai dažniau nulemia subjektyvios priežastys – mūsų įpročiai ir pasirinkimai, kaip ir kam išleisti savo gaunamas pajamas. 

Reikėtų atlikti savo išlaidų reviziją − atidžiai įvertinti savo mėnesio išlaidas iki pačių smulkiausių. Pavyzdžiui, kiekvieną darbo dieną perkant puodelį kavos išsinešti per metus gali susidaryti daugiau nei 500 eurų siekianti suma. 

Peržvelgus, kaip dažnai naują drabužį ar batų porą pirkome ne todėl, kad jų reikėjo, o todėl, kad norėjome ar daiktas parduodamas su „didele nuolaida“, atrastume dar daugiau erdvės taupymui.

Tai nereiškia, kad savo išlaidas privalome sumažinti tik iki pačių būtiniausių. Pernelyg smarkiai save ribodami taip pat galime galiausiai prarasti motyvaciją taupyti. Tačiau racionaliai pasverti išlaidas, suskirstyti jas į būtinas ir nebūtinas, kad dalį galėtume atidėti taupymui, teks.

Būsto nuoma

Kol taupome nuosavam būstui ir nėra galimybės būstu dalintis, pavyzdžiui, su tėvais, būsto nuoma gali sudaryti nemenką mūsų išlaidų dalį. Sumažinę šias išlaidas, neabejotinai greičiau pasieksime tikslą vietoje būsto nuomos mokėti nuosavo būsto kredito įmokas.

Todėl, pavyzdžiui, kad ir kaip džiugina galimybė gyventi miesto centre, verta pagalvoti apie pigesnę nuomos alternatyvą viename iš atokesnių miegamųjų rajonų. Tikėtina, kad dėl to teks laikinai paaukoti dalį patogumų ar estetinio pasitenkinimo namų aplinka, tačiau taip greičiau priartėsime prie tos dienos, kai gausime nuosavų namų raktus. 

Jei gyvename ir pradiniam įnašui taupome vienas ar viena, sumažinti išlaidas nuomojamam būstui galime susirasdami kambarioką ir didesnį būstą nuomotis dviese. Galbūt net pavyktų rasti bendramintį, kuris taip pat kaupia pradiniam būsto įnašui – taip nuosavo būsto laukimo perspektyva bus dar priimtinesnė.

Padidinkime pajamas 

Jei mūsų pagrindinės pajamos yra pernelyg mažos, kad susitaupytume reikiamą sumą per priimtiną laikotarpį arba norime pagreitinti procesą − vienas iš variantų yra papildomas uždarbis. 

Svarstydami apie veiklas, kurios galėtų atnešti papildomų pajamų, pirmiausia turėtume pagalvoti apie tai, ką mėgstame veikti. Galbūt mūsų pačių profesija leidžia kelis papildomus darbus per mėnesį atlikti kaip laisvai samdomiems darbuotojams.

Jei ne, galime įdarbinti kitus savo pomėgius. Pavyzdžiui, mėgstantiems vairuoti verta pagalvoti apie pavėžėjo ar maisto pristatytojo į namus darbą. Mylintys gyvūnus galėtų įsidarbinti kačių ar šunų auklėmis, kuriems savo augintinius galėtų patikėti atostogų išvykstantys žmonės. 

Jaučiantys pašaukimą edukuoti kitus turėtų įvertinti galimybę, pavyzdžiui, mokyti lietuvių kalbos šalyje gyvenančius užsieniečius.

Tai – tik dalis darbų, kurie galėtų atnešti papildomų pajamų. Net ir papildomi 100 eurų per mėnesį, atskaičius mokesčius, per metus virstų apčiuopiama 1,2 tūkst. eurų suma, kuri būtų svarus indėlis į nuosavų namų svajonę. 

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.