Pastarąsias dvi paras įvairiuose šalies regionuose vyravę lietingi orai lėmė didžiausią šįmet vandens sukeltų žalų skaičių gyventojų turtui. „Swedbank“ draudimo bendrovė skaičiuoja, kad per pastarąsias dvi dienas iš gyventojų gavo daugiau kaip 100 pranešimų dėl liūčių padarytų žalų, o numatoma draudimo išmokų suma už padarytus nuostolius turtui šiuo metu jau sudaro daugiau kaip 100 tūkst. eurų.
„Nors pastaruosius keletą metų gyventojų turtas vasaros metu dažniau nukentėdavo nuo audrų, šios vasaros tendencija – liūtys. Iškritęs didelis kiekis kritulių nespėja susigerti į žemę, užkemša paviršinių nuotekų tinklus, dėl to užliejami gyventojų rūsiai ar kitos žemesniame lygyje esančios patalpos. Taip pat pasitaiko vandens prasiskverbimo pro stogo konstrukcijas ar sienas atvejų“, – sako Laimonas Garbenčius, „Swedbank“ draudimo bendrovės Klientų aptarnavimo ir žalų administravimo departamento direktorius.
Anot jo, šiuo metu daugiausia liūčių padarytų žalų registruojama Kauno mieste ir Kauno rajone. Vis dėlto situacija išlieka įtempta – tęsiantis gausiam lietui vidurio ir pietrytiniuose šalies regionuose tikėtinas tolesnis šio tipo žalų skaičiaus didėjimas. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šių metų liepą iškrito apie 162 proc. didesnis kritulių kiekis už ilgametį vidurkį, tačiau skirtumas tarp sausiausių ir drėgniausių šalies vietovių siekė 3–4 kartus.
Kaip rodo „Swedbank“ statistika, vidutinė žalos išmoka dėl liūties sukeltų padarinių turtui sudaro apie 1,2 tūkst. eurų. Tačiau kai vanduo apgadina sienų apdailą, grindų dangą, duris, baldus ar buitinę techniką, žalos dydis gali išaugti ir iki keliolikos tūkstančių eurų. Pavyzdžiui, vienam klientui per liūtį užsikimšus lietaus nuotekų surinkimo latakams, kieme susikaupė vanduo, kuris užliejo teritoriją ir rūsį, padarydamas žalos už 23 tūkst. eurų. Užliejimai ir vandens prasiskverbimai pro konstrukcijas išlieka dažniausia žalų gyventojų turtui priežastimi.
Per pirmą 2025 m. pusmetį „Swedbank“ draudimo bendrovė dėl stichijų poveikio namų turtui registravo 778 žalas – 16 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Gyventojams dėl šių įvykių per šešis mėnesius išmokėta daugiau nei 410 tūkst. eurų. Bendra per praėjusius metus atlygintų žalų dėl stichijų poveikio suma sudarė daugiau kaip 3,6 mln. eurų.
Pasak L. Garbenčiaus, norint išvengti liūčių žalos turtui, reikėtų nepamiršti prieš išvykstant iš namų sandariai uždaryti langus, terasų ar balkonų duris, prižiūrėti lietvamzdžius ir lietaus nuotekų tinklą, o po smarkios audros ar liūties patikrinti, ar surinkimo angos ir vamzdžiai nėra užsikimšę. Taip pat periodiškai vertėtų apžiūrėti stogo dangą – ypač po stipresnių vėjų ar audrų ir įsitikinti, ar ji nepažeista.
„Klimato kaita lemia didesnius orų ekstremumus, kurie vis dažniau pasitaiko mūsų klimato juostoje, todėl rizikos gyventojų turtui auga. Norint išvengti audrų ar liūčių sukeltų žalų ar sumažinti jų finansinį poveikį, gyventojams tampa aktualu skirti daugiau dėmesio tinkamai savo turto priežiūrai ir jo apsaugai“, – sako „Swedbank“ atstovas.