Tyrimas: karantino metu 3 iš 4 pedagogų padidėjo darbo krūvis, trūksta mokomosios medžiagos

Dėl pandemijos įvestas nuotolinis mokymas tapo tikru iššūkiu Lietuvos moksleiviams ir  mokytojams. „Swedbank“ inicijuotas tyrimas parodė, kad bendrojo ugdymo mokytojų savaitės darbo krūvis išaugo vidutiniškai 11 valandų, be to, trūksta mokomosios medžiagos, ir ją dažnai tenka kurti patiems. Siekdamas prisidėti prie moksleivių ugdymo ir įdomaus ugdymo turinio kūrimo, „Swedbank“ Finansų institutas organizuoja didžiausią šalyje nuotolinę pamoką „Mokonomika“, kurią vėliau pratęs 200 pamokų ciklas.

„Tyrimo rezultatai rodo, kad dirbant nuotoliniu būdu 3 iš 4 pedagogų reikšmingai išaugo darbo krūvis. Iki 10 papildomų darbo valandų per savaitę yra priversti skirti 55 proc. mokytojų, 43 proc. nurodo skiriantys dar daugiau − nuo 10 iki 29 papildomų valandų“, − sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Pusė apklaustų mokytojų teigia, kad, ruošiantis pamokoms elektroninėje erdvėje, interaktyvaus ir įdomaus turinio pasirinkimas yra per mažas. Būtent mokomojo turinio sukūrimas mokytojams dirbant per nuotolį tapo didžiausiu iššūkiu – tą nurodė beveik 2 iš 3 apklaustų mokytojų. Apie 50 proc. pedagogų susiduria su sunkumais vertindami mokinių pasiekimus, daugiau nei 40 proc. individualizuodami turinį, 36 proc. – siekdami išlaikyti ryšį su mokiniais.

„Vykdydami edukacines veiklas Lietuvos mokyklose, iš mokytojų dažnai girdime, kad priemonių įdomiai ir įtraukiamai ugdyti mokinius yra mažoka. Apklausos rezultatai parodė, kad nuotolinis mokymasis šią problemą dar labiau išryškino“, – komentuoja J. Cvilikienė.

Ruošdamiesi nuotolinėms pamokoms, pedagogai dažiausiai naudoja paieškos internete platformas – tą daro net 85 proc. mokytojų. Daugiau nei 50 proc. mokytojų padeda kolegos, dar 37 proc. mokytojų informacijos dairosi socialiniuose tinkluose.

Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės, karantino iššūkiai suteikė galimybę atrasti naujas edukacines priemones, kurios bus aktualios ir pandemijai pasibaigus. 4 iš 5 apklaustų mokytojų ketina žinias bei medžiagą, kuriuos surinko dirbdami per nuotolį, panaudoti ir visiems sugrįžus į klases.

Apklausa taip pat parodė, kad mokytojai nuotoliniam mokymui dažniausiai naudoja vaizdo medžiagą – tą daro 3 iš 4 apklaustųjų. Paruoštas prezentacijas, vadinamas pateiktis, renkasi 62 proc. pedagogų, testus pasitelkia kiek daugiau nei pusė, tekstus – 45 proc. Garso įrašais ar programėlėmis remiasi 27 proc. mokytojų.

„Dabar, kaip niekada, svarbu įtraukti moksleivius į ugdymo procesą, o tam reikia šiuolaikinių priemonių ir patrauklaus turinio. Šis etapas tik parodo, kokie kūrybiški ir bendruomeniški galime būti, kaip galime padėti mokytojams ir kaip drauge atveriame naujus kelius švietimo ateičiai“, – teigia J. Cvilikienė. 

Nuotolines pamokas 6-12 klasės moksleiviams „Swedbank“ Finansų laboratorija pasiūlė dar pirmojo karantino metu šių metų pavasarį. Rudenį pamokos buvo pratęstos, įtraukiant ir moksleivius iš pradinių klasių.

„Mokonomikoje“, kuri įvyks kitų metų sausio 21 d., kviečiami dalyvauti visų amžių moksleiviai nuo 1 iki 12 klasės bei jų mokytojai. Skirtingoms amžiaus grupėms pritaikytas pamokas ves daugiau nei 15 įvairių sričių mokytojų bei ekspertų, kurie pasakos apie kūrybą, tvarumą, ekonomiką.

„Mokonomikos“ pamoka prisideda prie UNICEF ir UNESCO rengiamos „Didžiausios pamokos pasaulyje“, kurios tikslas kurti inovatyvias švietimo priemones, įgyvendinant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus.

Tris valandas truksianti „Mokonomika“ duos startą 200 „Swedbank“ Finansų laboratorijos nuotolinių pamokų ciklui. Šių pamokų bei iniciatyvų tikslas yra padėti įvairaus amžiaus vaikams ir jaunuoliams susipažinti su pagrindinėmis ekonomikos bei asmeninių finansų valdymo temomis. Pamokos simboliškai pažymės ir 200 metų „Swedbank“ įkūrimo sukaktį.

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą apie nuotolinį mokymą „Swedbank“ užsakymu 2020 metų gruodį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Tyrimo metu buvo apklausti 1 000 bendrojo ugdymo mokytojų.