Tarp finansinės realybės ir socialinio spaudimo: su kokiais iššūkiais susiduria šalies jaunimas

Net 64 proc. jaunų 18–29 metų suaugusiųjų Lietuvoje bent kelissyk per mėnesį jaučia finansinį nerimą. Tokius duomenis rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šios amžiaus grupės gyventojų apklausa.  Pagrindine nerimo priežastimi jie įvardija nepakankamas pajamas, tačiau tyrimas atskleidžia kur kas kompleksiškesnį nerimo priežasčių paveikslą.

„Nors finansinis nerimas yra ganėtinai plačiai paplitęs tarp jaunų žmonių, gera žinia ta, kad jį bent kelissyk per mėnesį nurodo patiriantys 7 proc. punktais mažiau respondentų nei 2023 m., kada pirmą kartą uždavėme šį klausimą. Labiausiai tikėtina, kad tam įtakos turi stabiliai augantis šios amžiaus grupės gyventojų vidutinis atlyginimas. Jis, „Swedbank“ klientų duomenimis, nuo 2023 m. ūgtelėjo beveik 15 proc. Prie to prisidėjo ir nuo 2023 m. mažėjęs nedarbo lygis“, – sako Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė.

Pajamos – ribotos, poreikių – daug

Kaip rodo apklausa, savo poreikiams ir norams įgyvendinti didesnioji dauguma (68 proc.) jaunų suaugusiųjų norėtų gauti bent 1,5 tūkst. eurų ir didesnę sumą siekiančias pajamas. Tačiau, kaip rodo „Swedbank“ klientų duomenys, dažniausiai (69 proc.) šio amžiaus gyventojų pajamos yra mažesnės nei 1,5 tūkst. eurų.

„Swedbank“ duomenimis, 41 proc. 18-29 m. gyventojų pajamos siekia iki 1 tūkst. eurų, 28 proc. uždirba 1–1,5 tūkst. eurų siekiančią sumą. Didesnes – 1,5–2 tūkst. eurų siekiančias pajamas gauna 15 proc. jaunų suaugusiųjų, tokia pat dalis uždirba didesnes nei 2 tūkst. eurų siekiančias pajamas.

„Tam, kokią gyvenimo kokybę galime užsitikrinti iš gaunamų pajamų, įtakos turi ne tik jų kiekis, bet ir kiti objektyvūs bei subjektyvūs veiksniai. Pavyzdžiui, pragyvenimui sostinėje, kurioje dalis pragyvenimo išlaidų yra išties didesnės nei kitose šalies vietovėse, gali būti reikalingos didesnės sumos. Tačiau egzistuoja ir kita medalio pusė – subjektyvus savęs pozicionavimas bei siekis puoselėti tokį gyvenimo būdą, kuris neatitinka finansinės realybės“, – komentuoja J. Bagdanavičiūtė.

Anot jos, gyvenimui „ne pagal savo kišenę“ nemažai įtakos turi socialinis kontekstas. Nuo mažens matome kiemo ar klasės draugų daiktus ir norime turėti tokius pat, kardinaliai tai nepasikeičia ir suaugus. Apklausos duomenimis, net 3 iš 4 jaunų suaugusiųjų yra susidūrę su situacijomis, kuomet būdami su draugais ar artimaisiais išleido daugiau pinigų, nei galėjo sau leisti.

„Galiausiai mūsų „kiemo draugais“ staiga virsta visas socialinių tinklų burbulas. Net 74 proc. apklaustųjų nurodo, kad juos veikia socialiniuose tinkluose matomas turinys, kuris atspindi geresnę kitų žmonių finansinę padėtį ar gyvenimo būdą. Ir ne visiems pavyksta su šia įtaka dorotis finansiškai ir emociškai palankiausiu būdu. 4 iš 10 respondentų nurodo, kad yra įsigiję socialiniuose tinkluose matytų prekių ar paslaugų, kurių negalėjo sau leisti“, – sako J. Bagdanavičiūtė.

Siekia užsitikrinti didesnį saugumą

Nors savo kasdienybėje jauni suaugusieji bando balansuoti tarp daugybės skirtingų poreikių ir noro leisti pinigus čia ir dabar, jie taip pat stengiasi nepamiršti finansinio saugumo elementų.

„Finansinio rezervo kaupimas trumpalaikiams finansiniams iššūkiams atremti ir kaupimas tolimesnei ateičiai – vieni svarbiausių elementų, galinčių reikšmingai prisidėti mažinant finansinį nerimą. Tyrimas rodo, kad jauni suaugusieji bando ir taupyti, ir investuoti, ir kaupti pensijai. Vis dėlto, dėl ribotų pajamų ir noro gyventi patogų gyvenimo būdą šiandieną, ne kiekvienam tai pavyksta padaryti“, – pažymi J. Bagdanavičiūtė.

Apklausos duomenys rodo, kad 45 proc. jaunų suaugusių be pajamų pragyventų vieną mėnesį ar trumpiau. 1–3 mėnesių pajamų dydžio finansines atsargas turi 29 proc. jaunuolių, likusieji 26 proc. nurodo sukaupę daugiau nei 3 mėnesių pajamų dydžio santaupų.

Norėdami auginti pajamas bei siekdami didesnio finansinio saugumo ateityje, 30 proc. jaunų suaugusiųjų investuoja, 33 proc. nurodo, kad savarankiškai kaupdami II ar III pakopos pensijų fonduose, siekia užsitikrinti geriau aprūpintą senatvę.

„Tyrimas atskleidė, kad jauni suaugusieji gyvena išties įtemptomis sąlygomis, tačiau, nepaisant jų, stengiasi imtis sąmoningų veiksmų didinant savo finansinį saugumą ir stabilumą. Ir nors įgijus daugiau patirties bei nuosekliai vystydami savo karjerą jie pagrįstai gali tikėtis pajamų augimo, jiems taip pat vertėtų stabtelti, išsigryninti savo poreikius ir galimybes, pamėginti sumažinti neigiamą įtaką jų savijautai darančio socialinių tinklų turinio vartojimą, kad užsitikrintų didesnį finansinį ir emocinį balansą“, – sako J. Bagdanavičiūtė.

Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą 2025 m. rugsėjo 29 – spalio 14 d. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliko nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1013 respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja 18–29 metų šalies gyventojų nuomones ir vertinimus.