Tinklaraštis
„Swedbank“ rinkų apžvalga 2026 m.: ko tikėtis investuotojams?
2025-11-26
Po itin permainingų 2025 m., kurie priminė lėkimą amerikietiškais kalneliais – nuo prekybos karų sukeltos panikos iki euforiją skatinusių dirbtinio intelekto (DI) pažadų – prognozuojama, kad 2026 m. turėtų būti kiek ramesni. Tačiau rizikos faktoriai niekur nedingo: nuo JAV politinių sprendimų iki DI sektoriaus bręstančio burbulo požymių.
Pirmojoje metinėje „Swedbank“ rinkų apžvalgoje analizuojame, kokios tendencijos, rizikos ir galimybės laukia investuotojų ateinančiais metais pagrindinėse pasaulio ir Baltijos šalių akcijų, obligacijų bei valiutų rinkose.
„Šiais metais rinkų nuotaikos svyravo ekstremaliu diapazonu – nuo baimės iki euforijos. Ir jei per šias turbulencijas geriausias vedlys buvo šaltas protas ir disciplina, su tuo pačiu nusiteikimu investuotojams reikėtų pasitikti ir 2026 metus. Diversifikacija, platesnis regionų pasirinkimas ir skirtingos turto klasės gali išgelbėti portfelį nuo nemalonių netikėtumų“, – sako vienas iš apžvalgos autorių, „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus.
Pasaulio akcijų rinka: augimas tęsiasi, bet DI kelia nerimą
2025 m. pasaulio akcijų rinkos pasižymėjo didele amplitude: greitas atsigavimas po pavasario korekcijos, naujos aukštumos vasarą ir toliau besitęsiantis DI milžinių dominavimas. Nors ekonominė aplinka gerėja, rinka tampa vis labiau priklausoma nuo siauro technologijų bendrovių rato, o jų įverčiai jau istoriškai aukšti. Tai didina riziką, kad net menkiausias nusivylimas gali sukelti didelius svyravimus. Kartu matyti ženklų, kad kiti, iki šiol šlubavę ekonomikos sektoriai turėtų atsigauti, nes palūkanos krenta, fiskalinis skatinimas stiprėja, o energijos kainos išlieka santykinai žemos.
Baltijos šalių akcijų rinka: tvirta, bet išgyvena „pertrauką tarp vakarėlių“
Baltijos rinka šiemet parodė įspūdingą atsparumą – „OMX Baltic“ indeksas pakilo apie 11 proc., dauguma stebimų įmonių demonstravo kainų augimą. Tačiau kapitalo grąža laikinai sumažėjusi, o įmonės vertinamos atsargiau nei anksčiau. Vis dėlto tikimasi, kad per artimiausius du–tris metus situacija gerės: padės mažesnės palūkanos, spartus darbo užmokesčio augimas ir didėjantis investicijų tempas.
Baltijos šalių obligacijų rinka: istoriniai rekordai
2025 m. šio regiono obligacijoms – dar vieni rekordiniai metai: per 11 mėnesių platinimų apimtys jau viršijo ankstesnį visų laikų rezultatą. Ypač sparčiai auga mažmeniniams investuotojams prieinamos įmonių aukšto pajamingumo obligacijos – jų platinimų skaičius sudaro du trečdalius visos rinkos. Palūkanų normos pamažu mažėja, o investuotojai ieško fiksuotos grąžos alternatyvų.
Tarptautinės obligacijų rinkos: JAV politika diktuoja judėjimą
Pasaulinė obligacijų rinka išgyvena sudėtingą derinį – politinis neapibrėžtumas itin aukštas, tačiau investuotojų rizikos apetitas taip pat didelis. Didžiausios ateinančių metų rizikos: galimas FED nepriklausomumo ribojimas ir DI burbulo išsileidimas. Visi šie veiksniai gali lemti žemesnes JAV palūkanas ir silpnesnį JAV dolerį. Tuo tarpu infliacija vis dar gali sugrįžti dėl muitų ir mažesnės imigracijos.
Valiutų rinkos: po JAV dolerio nuosmukio – stabilizacija
Po labai aštraus JAV dolerio susilpnėjimo valiutų rinkos stabilizavosi, o EUR/USD kursas laikosi 1,14–1,18 ribose. 2026 m. prognozuojama, kad JAV doleris gali dar silpnėti, ypač prieš rizikingesnes valiutas. Valiutų kursus lems ekonomikos augimas ir palūkanų normų skirtumai, nors JAV teismų sprendimai dėl muitų ar FED gali sukelti netikėtumų. Švedijos krona demonstruoja tvirtą atsigavimą, o svaras išlieka silpnas dėl JK ekonominių problemų.
