Pirmi žingsniai investuojant: kaip pradėti, kaip tai daryti tinkamai ir ar nekilnojamasis turtas – vis dar patraukliausia investicija?

Taupyti, investuoti ar išleisti: tokia trilema vis dažniau lanko svarstančius, kaip elgtis įsigaliojus II pensijų pakopos reformai. Priminsime, kad nuo šių metų pradžios Lietuvos gyventojai, kaupiantys savo lėšas II pensijų pakopos pensijų fonduose, gali nuspręsti, kaip pasielgti su sukauptomis lėšomis: jas atsiimti, kaupti toliau ar priimti kitus finansinius sprendimus.

Kaip kasmetinėje „Swedbank“ ir naujienų portalo DELFI organizuojamoje asmeninių finansų konferencijoje „Mano investicija“ teigia „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus, yra daugybė priežasčių, kurios gali paskatinti gyventojus atsiimti sukauptas lėšas.

„Ar tai būtų brangių skolų grąžinimas, ar investavimas į nuosavą verslą, būdų panaudoti II pensijų pakopoje kauptą turtą – ne vienas ir ne du. Viskas atsiremia į individualią grąžą, kuri dažniausiai ir padeda apsispręsti, ką daryti su savo finansais. Tokie sprendimai – individualūs, tad ir kiekvienas turi spręsti asmeniškai. Jie tam turės dvejus metus, tad nėra, ko skubėti“, – sako V. Šimkus.

Taupymas ar investavimas: kam kas skirta?

Svarstantieji, kaip elgtis su savo finansiniu turtu, galvoja apie dvi kryptis: taupyti arba investuoti. Kaip paaiškina V. Šimkus, taupymas ir investavimas – dvi skirtingos priemonės, kurios turi skirtingus tikslus, kuriuos turėtų įvertinti kiekvienas. Tai liečia ir kaupiančiuosius II pensijų pakopoje.

„Jeigu žmogus neturi finansinio rezervo, rinktis rizikingas investicijas nėra tvaru. Todėl indėliai – geriausia priemonė tiek sukaupti rezervą negandoms, tiek ir išlaikant pinigų vertę. Tačiau norint gauti didesnę grąžą, teks prisiimti ir tam tikrą riziką. To daryti nereikia, jei žmogus toliau kaupia lėšas II pensijų pakopoje. Fondų valdytojai kasdien dirba su investicijomis, ieško geriausių sprendimų, o fondai uždirba maždaug rinkos grąžą ilguoju laikotarpiu. Be to, šią grąžą didina valstybės paskata, o ir sulaukus pensijos, nereikia mokėti mokesčių nuo uždirbto pelno“, – teigia „Swedbank“ investavimo strategas.

Daugiau patarimų, kaip taupyti, investuoti ir geriau valdyti asmeninius finansus, kalbama nemokamos konferencijos „Mano investicija“ diskusijoje, kurios tema – taupyti, investuoti ar išleisti, kviečiame žiūrėti šiame vaizdo įraše:

Kaip išvengti dažniausių investavimo klaidų?

Svarstantiems, kaip kuo protingiau ir geriau investuoti savo turimas lėšas, „Mano investicija“ konferencijoje „Swedbank“ investavimo strategas V. Šimkus atskleidžia, su kokiomis klaidomis dažniausiai susiduria investuotojai.

„Net ir ta pati situacija skirtingiems investuotojams gali susiklostyti skirtingai: kol vienas liūdės dėl nesėkmingų investicijų, kitas gali džiaugtis uždirbtu pelnu, ir atvirkščiai. Tačiau dažniausiai pasitaikanti klaida Lietuvoje – nenoras pradėti investuoti, baimė suklysti, įsitikimas, kad investavimui reikia ir daug žinių, ir daug pinigų, ir pan. Investuojančiųjų skaičius – santykinai mažas, bet jis – vis augantis“, – pastebi V. Šimkus.

Kokias kitas dažniausias investavimo klaidas ir mitus įvardija ekspertas?

• Neturėjimas pakankamai lėšų, kurias būtų galima skirti investicijoms
• Disciplinos nesilaikymas
• Nereguliarus investavimas
• Netinkamos investavimo strategijos pasirinkimas
• Pernelyg dažnas investicijų būklės tikrinimas ir nerimavimas dėl rinkų svyravimų

Ekspertas taip pat išskiria ir informacijos perteklių, kuris gali klaidinti pradedančius investuotojus. „Informacijos internete – tiek daug, kad pasiklysti tikrai nesunku. Todėl norint pradėti investuoti, verta ramiai susikurti sau tinkančią investavimo strategiją ir jos disciplinuotai laikytis.“

Plytų ekonomika: ar ji dar veikia?

Viena dažniausių investavimo krypčių, kurias renkasi Lietuvos gyventojai, vis dar yra nekilnojamasis turtas (NT). Ar tai būtų butas ilgalaikei nuomai, ar investavimas į NT vertybinius popierius, galima teigti: lietuvių meilė NT – neblėsta.

Pasak V. Šimkaus, kuris dalyvavo konferencijos „Mano investicija“ diskusijoje „Plytų ekonomika: ar ji dar veikia?“, net ir prie geriausių sąlygų nuomos pajamingumas neviršija akcijų grąžos.

„Jei palygintume vidutinio investuotojo į lietuvišką NT ir vidutinio investuotojo į akcijas portfelių grąžas, tai per 20 metų laikotarpį akcijos – vienareikšmiškai lyderiauja. Mūsų tyrimo duomenimis, reinvestuojant iš akcijų augimo uždirbtus pinigus į dividendus, juos buvo galima pasididinti penkis kartus. Tuo metu investuotojas į Lietuvoje esantį NT per tą patį laikotarpį galėjo padidinti savo kapitalą tik du kartus. Žinoma, akcijų rezultatus galima pasiekti platesniu mastu reinvestuojant į NT, bet taip daryti – nepraktiška“, – teigia ekspertas.

Kalbėdamas apie ateitį, investavimo strategas atvirauja: būsimi du dešimtmečiai nebus tokie palankūs NT klasei, kaip kad buvo pastarieji 20 metų. Anot jo, tam yra ne viena priežastis.

„Mes nuraškėme daug žemai kabančių „vaisių“, o savo kainomis, pajamomis prisivijome Europos Sąjungos vidurkį. Todėl natūralu, kad Lietuvos ekonomika turėtų lėtėti, o NT rinka negalės augti po 7–8 proc. per metus. Be to, nuomos pajamingumas – santykinai mažėjantis, o jo tikėtina grąža ateinančius du dešimtmečius bus mažesnė, nei matėme anksčiau“, – sako V. Šimkus.

Daugiau apie tai, kodėl Lietuvoje vis dar gajus aktyvus investavimas į NT ir kas laukia besidominčių šia turto klase – žemiau esančiame nuotolinės, nemokamos konferencijos „Mano investicija“, kurios pagrindinis partneris „Swedbank“, vaizdo įraše.

Investavimas yra susijęs su rizika ir investicijų vertė gali tiek didėti, tiek mažėti. Istoriniai rezultatai negarantuoja rezultatų ateityje. Informacija konferencijos vaizdo įraše pateikta edukacijos tikslais ir negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, kvietimas, pasiūlymas ar raginimas pirkti/parduoti konkrečias finansines priemones.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją.