Nepaisant aktyviau veikusių sukčių, „Swedbank“ gyventojams išsaugojo 1,1 mln. eurų

Pinigus iš gyventojų bandančių išvilioti sukčių aktyvumas išaugo, rodo „Swedbank“ duomenys. Per antrąjį šių metų ketvirtį bankas inicijavo 1,7 tūkst. tyrimų dėl sukčiavimo atvejų. Jų skaičius, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 33 proc. Tiesa, banko taikomos prevencinės priemonės per minėtą laikotarpį gyventojams padėjo išsaugoti daugiau kaip 1,1 mln. eurų lėšų, kurias apgaulės būdu bandė pasisavinti sukčiai.

„Pastaruosius kelerius metus stebima tendencija nesikeičia – sukčiai veikia vis aktyviau ir pasitelkia vis įvairesnius metodus pinigams iš gyventojų išvilioti. Kaip rodo mūsų statistika, dažniausiai naudojami apgaulingi laiškai ar SMS žinutės, kuriomis atsiunčiamos suklastotos prisijungimo prie interneto banko ar mokėjimo nuorodos. Taip sukčiai bando išvilioti asmeninius prisijungimo duomenis ar paskatinti žmogų atlikti pinigų pavedimą“, – sako „Swedbank“ vyriausioji informacinės saugos vadovė Erika Skersytė.

Anot Erikos Skersytės, tokie duomenų išviliojimo (angl. phishing) atvejai per antrą ketvirtį sudarė apie 63 proc. visų „Swedbank“ pradėtų tyrimų dėl sukčiavimo. Nepaisant didelio tokio tipo atakų skaičiaus, bankui pavyko padėti gyventojams išsaugoti daugiau kaip 816 tūkst. eurų, o gyventojų patirti nuostoliai sudarė apie 150 tūkst. eurų.

Išnaudoja psichologinį pažeidžiamumą

Antroje vietoje pagal sukčiavimo atvejų dažnumą buvo fiktyvūs investavimo pasiūlymai, kurie per antrą ketvirtį sudarė apie 17 proc. visų sukčiavimo atvejų. Tiesa, dėl jų gyventojai patyrė didžiausius nuostolius, kurie bendrai sudarė daugiau kaip 250 tūkst. eurų. Bankui pavyko gyventojams išsaugoti apie 128 tūkst. eurų.

„Fiktyviais investavimo pasiūlymais gyventojus viliojantys sukčiai dažnai žada itin didelį uždarbį per trumpą laiką, visus investavimo žingsnius siūlosi atlikti patys klientui į įrenginį rekomendavę įsidiegti nuotolinio valdymo programėlę AnyDesk, TeamViewer ar pan. bei kviečia investuoti per mažai žinomas platformas. Todėl gyventojai itin atidžiai turėtų vertinti tokius pasiūlymus, pasitarti dėl jų su patirtį investavime turinčiais žmonėmis ar savo banko konsultantu“, – pataria „Swedbank“ atstovė.

Anot jos, santykinai didelius nuostolius dėl fiktyvaus investavimo lemia tai, kad vieną kartą ant sukčių kabliuko užkibusio gyventojo jie taip lengvai nepaleidžia ir siūlo investuoti toliau žadėdami didelę grąžą. Gyventojui panorėjus išsigryninti savo „investiciją“, atsiranda papildomų sąlygų ar trukdžių, iš žmogaus dažniausiai dar pareikalaujama pinigų.

„Sukčiai išnaudoja žmogiškosios psichologijos spragas, t. y., kai potencialiai didelis uždarbis nusveria bet kokį rizikos vertinimą, o vėliau noras išvengti nuostolių skatina toliau pervedinėti pinigus. Išvengti tokių situacijų taip pat padeda aktyvesnis domėjimasis investavimu, jo principais bei saugių ir daugelio naudojamų investavimo būdų išbandymas“, – sako Erika Skersytė.

Sumažėjo romantinio sukčiavimo atvejų

Trečioje vietoje pagal dažniausiai pasitaikantį sukčiavimo tipą –išankstiniai mokėjimai, kurie sudarė apie 13 proc. visų užfiksuotų atvejų ir lėmė beveik 199 tūkst. eurų dydžio nuostolius. Tokie sukčiavimo atvejai susiję su apmokėjimu už tam tikras prekes ir paslaugas, kai žmogus galvoja, kad už jas sumoka, tačiau vėliau jų nesulaukia.

Tuo metu ankstesnį ketvirtį nemažai nuostolių šalies gyventojams pridarę romantiniai sukčiai šį kartą darbavosi ne taip veiksmingai. Per balandį-birželį „Swedbank“ užfiksavo 33 tokio tipo sukčiavimo atvejus arba 1,7 karto mažiau, o patirtų nuostolių suma siekė apie 21 tūkst. eurų ir buvo apie 10 kartų mažesnė nei per ankstesnį ketvirtį. Bankui pavyko į romantinių sukčių pinkles įkliuvusiems klientams išsaugoti apie 62 tūkst. eurų.

Sukčių aktyvumas toliau auga

Nors gyventojų patirti nuostoliai dėl sukčiavimo per antrą ketvirtį buvo mažesni nei per pirmą, sukčiavimų atvejų skaičius yra linkęs augti toliau ir šįmet turėtų viršyti praėjusių metų mąstą.

„Per pirmąjį pusmetį pradėjome apie 3 tūkst. tyrimų dėl sukčiavimo atvejų, kai per visus praėjusius metus buvo pradėta apie 3,8 tūkst. tokių tyrimų. Pozityvia tendencija galima laikyti tai, kad, nepaisant vis aktyviau veikiančių sukčių, gyventojų patiriami nuostoliai reikšmingai neišaugo. Tai lemia didėjantis gyventojų sąmoningumas ir atsargumas bei nuolatos banko tobulinamos prevencinės priemonės“, – pastebi Erika Skersytė.

Anot jos, gyventojai, valdydami savo kasdienius finansus, ir toliau turės išlikti budrūs, nes sukčiai nuolatos tobulina savo veikimo metodus ir ieško įvairių pažeidžiamumų.

Pravartu atsiminti pagrindinę saugios elgsenos taisyklę, kad niekam ir niekada negalima atskleisti savo interneto banko prisijungimo duomenų, „Smart-ID“ kodų ir mokėjimo kortelės informacijos. Bankai nesiunčia SMS pranešimų ar banko darbuotojas niekada neskambina telefonu, kad sužinotų tokią kliento informaciją.

Gyventojui susidūrus su galimu sukčiavimo atveju, reikėtų nedelsiant apie tai informuoti banką ir teisėsaugos institucijas.