Sukčiai apsukų nemažina, dažniausiai išvilioti pinigus bando siųsdami fiktyvias žinutes

2022-12-13

Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius „Swedbank“ saugumo ekspertai dėl sukčiavimo atvejų pradėjo beveik 60 proc. daugiau tyrimų nei per visus praėjusius metus. Dažniausiai išvilioti pinigus sukčiai bandė fiktyviomis žinutėmis, kurias jie siunčia įvairiais kanalais. Iš viso per šį laikotarpį dėl sukčių veiksmų gyventojai neteko daugiau nei 1,6 mln. eurų, tačiau banko klientams išsaugotų lėšų suma buvo didesnė už nuostolius ir siekė daugiau nei 2,2 mln. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys.
 

Sukčiavimo tyrimai


 
„Pastaruoju metu itin suaktyvėjo sukčiai, kurie nusitaikė į asmeniniais daiktais prekybos platformose ir skelbimų portaluose prekiaujančius gyventojus. Apsimetę pirkėjais, sukčiaujantys asmenys siuntė žinutes su nuorodomis į fiktyvias siuntų svetaines, reikalaudami pateikti mokėjimo kortelės ar interneto banko duomenis bei patvirtinti operacijas „Smart-ID“ kodais“, – sako „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.
 
Kaip pažymi saugumo ekspertė, dėl sukčių atakų fiktyviomis SMS žinutėmis per pirmuosius devynis šių metų mėnesius pradėta beveik 1,5 tūkst. tyrimų – du kartus daugiau nei per visus 2021 metus. Tuo metu bendra klientų nuostolių suma užkibus ant šio sukčių kabliuko siekia daugiau nei 94 tūkst. eurų.
 
Ž. Augonė atkreipia dėmesį, kad į siuntų tarnybų internetinius puslapius saugiausia eiti jų svetainės adresą suvedus naršyklės adreso lauke, o ne aktyvuojant iš kitų asmenų gautas nuorodas – jos gali būti fiktyvios.

Brangiausiai atsiėjo apgaulingi skambučiai

Didžiausių nuostolių per pirmuosius devynis šių metų mėnesius patyrė gyventojai, sulaukę telefoninių sukčių atakų. Vidutinė nuostolių suma tokiais atvejais siekė daugiau nei 1,6 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys.
 
„Kaip taisyklė, skambindami gyventojams sukčiai dažniausiai prisistato finansų ar teisėsaugos institucijų darbuotojais ir informuoja apie neva iš gyventojų sąskaitų atliekamus įtartinus pavedimus ar nepakankamą sąskaitų saugumą. Kurdami psichologinį spaudimą kuo greičiau apsaugoti savo finansus, sukčiai prašo čia ir dabar suteikti asmeninius prisijungimo prie interneto banko duomenis. Jei aukas pavyksta įtikinti atskleisti šią informaciją, sukčiai įgyja galimybę pasisavinti sąskaitoje esančius gyventojų pinigus“, – komentuoja Ž. Augonė.
 
Saugumo ekspertė primena, kad atskleisti savo interneto banko prisijungimo duomenų, „Smart-ID“ kodų ir mokėjimo kortelės informacijos negalima niekam, nes tai asmeninė konfidenciali informacija. Taip pat svarbu atminti, kad bankai ir teisėsaugos institucijos niekada nesiunčia SMS pranešimų ir neskambina telefonu, kad sužinotų tokią klientų informaciją.
 

Norint išvengti sukčių


 
Remiantis „Swedbank“ duomenimis, brangūs išlieka ir bandymai investuoti į sukčių siūlomas neva greitą pelną atnešančias priemones. Susivilioję pasiūlymais investavus gauti didžiulę investicijų grąžą, gyventojai neteko vidutiniškai 1,2 tūkst. eurų.
 
„Čia galima dar kartą priminti, kad metinė grąža iš investicijų paprastai sudaro 7–9 proc., todėl pasiūlymai investuoti su garantuota 20, 50 ar dar didesne grąža su realybe neturi nieko bendro. Domintis investavimo galimybėmis reikėtų kreiptis į savo banką oficialiai nurodomais kontaktais. Banko konsultantai padės suprasti esminius investavimo principus, įsivertinti, kokios investicinės priemonės geriausiai atitinka turimas galimybes ir poreikius“, – pabrėžia „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.

Daugėja pranešimų apie romantinį sukčiavimą

Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, per pirmuosius devynis šių metų mėnesius pradėta beveik 50 proc. daugiau tyrimų dėl romantinio sukčiavimo nei per visus praėjusius metus. Vidutinė gyventojų nuostolių suma, palyginti su praėjusiais metais, tokio sukčiavimo atveju sumažėjo perpus ir siekia kiek daugiau nei 500 eurų.
 

Populiariausi sukčiavimo būdai


 
„Tokios romantinio sukčiavimo tendencijos gali būti vertintinos dvejopai. Viena vertus, stebime šio sukčiavimo atvejų skaičiaus augimą. Kita vertus, banko diegiamos ir tobulinamos netipinių operacijų stebėsenos sistemos didina galimybes nustatyti sukčiavimo atvejus ir sumažinti patiriamus gyventojų nuostolius“, – sako Ž. Augonė.
 
Pasak „Swedbank“ ekspertės, internetu užmegztas bet kokias pažintis privalu vertinti itin kritiškai. Būtina paieškoti daugiau informacijos apie savo naująjį pažįstamą internete, palyginti ją su socialinio tinklo paskyroje ar pažinčių svetainėje pateikiamais duomenimis.
 
„Jei niekada gyvai nesutiktas žmogaus kreipiasi su prašymu paskolinti pinigų ar suteikti finansinę pagalbą, tai turėtų būti pirmasis signalas, kad turite reikalų su sukčiumi, kuris nori išnaudoti jūsų pasitikėjimą savanaudiškiems tikslams“, − komentuoja „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Ž. Augonė.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.