Sukčiai gali valdyti išmanųjį telefoną savininkui nežinant: ekspertė įspėja, ko nedaryti

Atsisiuntę naujas programėles į telefoną dažnai nė nesusimąstydami suteikiame joms leidimus naudoti kamerą, mikrofoną, pasiekti nuotraukas ar buvimo vietą. Tačiau tokio priėjimo prie duomenų nereikėtų dalinti lengva ranka. Kai kuriais atvejais, net ir to nenorint, sukčiams gali būti suteikta teisė ne tik pasisavinti jautrius duomenis, bet ir perimti dalį telefono valdymo.

„Android“ telefonuose programėlė „Accessibility“ leidžia telefonus pritaikyti žmonėms su negalia. Tokios technologijos naudojamos perskaityti ekrane rodomą informaciją ir balsu valdyti programas. Svarbu pabrėžti, kad ši funkcija nėra pavojinga, o buvo specialiai sukurta palengvinti naudojimąsi telefonu. Prieiga prie jos nėra suteikiama automatiškai, ją telefono nustatymuose gali įjungti tik pats vartotojas.

„Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė atkreipia dėmesį, kad tokiomis funkcijomis, kaip rodo praktika, kartais pasinaudoja nusikaltėliai.

„Kameros, mikrofono ar nuotraukų leidimai ir „Accessibility“ prieiga suteikia labai skirtingas galimybes. Naudotojui įjungus „Accessibility“ prieigas, kenkėjiška programėlė gali mėginti stebėti dalį ekrane rodomos informacijos ir automatizuoti veiksmus telefone. Todėl, prieš suteikiant leidimus, svarbu įsivertinti, ar tai tikrai būtina, ar pasitikite programėlės kūrėjais, ar ją atsisiuntėte iš oficialios parduotuvės“, – sako Ž. Augonė.

Gali stebėti, kai naudojamasi banko paslaugomis

Dažniausiai sukčiai bando išvilioti prisijungimo duomenis, slaptažodžius ar mokėjimo patvirtinimus. Tačiau gavę plačias telefono valdymo teises, jie gali mėginti veikti tiesiogiai nukentėjusiojo įrenginyje.

Pavyzdžiui, tokia kenkėjiška programėlė gali stebėti, kada atidaroma banko programėlė, mėginti parodyti suklastotą prisijungimo langą ar fiksuoti ekrane įvedamą informaciją. Kai kuriais atvejais sukčiai gali imituoti ir naudotojo atliekamus veiksmus tiesiai jo telefone.

„Didžiausia rizika kyla tuomet, kai žmogus pats to nesuvokdamas suteikia sukčių programėlei plačias prieigos teises. Tuomet nusikaltėliai gali ne tik mėginti perimti prisijungimo informaciją, bet ir atlikti tam tikrus veiksmus pačiame telefone“, – pabrėžia Ž. Augonė.

Kada programėlės prašymas turėtų kelti įtarimą?

Prieš suteikiant bet kokį leidimą telefone įdiegtai programėlei, pirmiausia reikėtų įvertinti, ar prašomas leidimas apskritai susijęs su jos paskirtimi. Jei ekrano skaitytuvas, balsu perskaitantis ekrane rodomą informaciją, ar kita pagalbinė programa prašo prieigos prie telefono valdymo, toks poreikis gali būti pagrįstas. Tačiau jei tokio leidimo prašo programėlė, kurios veikimui nereikia stebėti ekrano ar atlikti veiksmų kitose programėlėse, tai turėtų kelti įtarimą.

Papildomas pavojaus signalas – prašymas pakeisti telefono saugumo nustatymus ir leisti naudoti ribojamas funkcijas (angl. „Allow restricted settings“). Tokius ribojimus gamintojai taiko siekdami apsaugoti naudotojus, kad jie nesuteiktų leidimų nepatikimoms programėlėms.

Programėles rekomenduojama siųstis tik iš oficialių parduotuvių, pavyzdžiui „Google Play“. Tai reikšmingai sumažina riziką, tačiau irgi negarantuoja visiško saugumo. Todėl verta atkreipti dėmesį į programėlės kūrėją, jos paskirtį bei prašomus leidimus.

Ką daryti, jei leidimas jau suteiktas?

Jei kyla įtarimų, kad nepatikimai programėlei buvo suteikta prieiga prie telefono valdymo, pirmiausia reikėtų patikrinti, kurios programėlės turi tokius leidimus. Šią informaciją, priklausomai nuo įrenginio, galima rasti telefono nustatymuose: „Accessibility“, „Pritaikymas neįgaliesiems“ ar panašiai pavadintuose skiltyse.

Pastebėjus įtartiną programėlę, pirmiausia reikėtų atjungti įrenginį nuo interneto, panaikinti programėlei suteiktą „Accessibility“ prieigą ir programėlę ištrinti. Jei programėlės pašalinti nepavyksta, nereikėtų toliau naudotis telefonu jungiantis prie banko ar atliekant mokėjimus. Naudojantis kitu, patikimu įrenginiu, reikėtų pakeisti galimai atskleistus paskyrų slaptažodžius, patikrinti banko operacijas ir nedelsiant susisiekti su banku. Taip pat rekomenduojama atnaujinti telefono programinę įrangą ir atlikti įrenginio saugumo patikrą.

„Jeigu įtariate, kad kenkėjiška programėlė galėjo pasiekti jūsų bankininkystės duomenis arba telefone buvo atliekami ne jūsų inicijuoti veiksmai, svarbu nedelsti ir susisiekti su banku. Tokiais atvejais geriau iš anksto pranešti apie galimą grėsmę, nei laukti finansinių nuostolių“, – rekomenduoja Ž. Augonė.

Pasak ekspertės, nereikia bijoti visų programėlių ar jų prašymų suteikti leidimus. Svarbiausia – prieš spaudžiant „Suteikti prieigą“ stabtelti ir įsivertinti, ar prašoma prieiga tikrai būtina. Net ir vienas neapgalvotas sprendimas gali suteikti sukčiams gerokai daugiau galimybių nei tikimės.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją