Finansinė sveikata su Ugne: atsparumas finansinių sukčių pinklėms

Istorijas apie nukentėjusius nuo finansinių sukčių girdime kone kasdien. Dažnas turbūt galvoja, jog ant sukčių kabliuko tikrai neužkibs, tačiau ne visada pasiseka – vien per praėjusius metus iš Lietuvos gyventojų buvo išviliota per 12 mln. eurų.  Budrumo vertėtų neprarasti ir vis atsinaujinti žinias kiekvienam, kadangi sukčiai ir jų pasitelkiamos technikos darosi vis labiau įtikinamos. Kaip išvengti finansinių sukčių ir kaip neprarasti pinigų laidoje „Finansinė sveikata su Ugne“ komentuoja „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.

Nežinomas numeris – potencialus sukčius 

Siekiant nebūti apgautiems, vertėtų itin atsargiai vertinti situacijas, kai su jumis bando susisiekti nepažįstami žmonės. Ekspertė teigia, jog jai padeda nusiteikimas, jog kai skambina nežinomas numeris, su ja bando susisiekti sukčius. Toks savęs nuteikimas gali padėti atsispirti pagundai atiduoti savo asmens duomenis, prisijungimo prie internetinės bankininkystės informaciją ar patikėti, jog jums skambinančiam žmogui turėtumėte dėl kažkokios priežasties sumokėti tam tikrą pinigų sumą. 

Faktų tikrinimas – būtinybė

Dažniausiai žmones sukčiais patikėti priverčia sutapimai, todėl dažnai sukčiai mėgsta prisidengti žinomų kompanijų, valstybinių institucijų vardais ir rinktis veikti pagal įtikinamas aplinkybes (sukčių laiškų VMI vardu, tikėtina, sulauksite visuotinio mokesčių deklaravimo metu). Tarkime, žmogus gali sulaukti skambučio iš sukčiaus, prisidengiančio „Google“ kompanijos vardu ir teigiančio, kad jei žmogus neatliks tam tikrų veiksmų ir neatskleis tam tikrų duomenų, jo „Google“ paskyra bus uždaryta.  Kadangi didžioji dauguma kiekvieną dieną naudoja šios bendrovės paskyras ir paslaugas, tokia informacija gali pasirodyti validi ir sukčiui gali pavykti pasiekti savo tikslą. 

Sulaukus skambučio ar SMS žinutės, verta patikrinti, iš kokios šalies skambinama, kaip užsivadina žinutės siuntėjas. Gavus elektroninį laišką reikėtų labai atidžiai patikrinti, koks yra siuntėjo adresas – dažniausiai sukčius išduoda ne vietoje atsiradę brūkšneliai ar kiek kitokia galūnė (vietoj info@vmi.lt laiško siuntėjas bus, pavyzdžiui, info1@vmi.org). 

Pischologinės manipuliacijos 

Taip pat sukčiai puikiai išmano žmonių psichologiją ir yra linkę manipuliuoti – anksčiau dažnos istorijos būdavo apie tai, kaip močiutės atiduoda paskutinius pinigus sukčiams, kurie pranešė, jog jų anūkas papuolė į avariją. Šiais laikais aferistai linkę elgtis subtiliau ir imasi ne tokio akivaizdaus šantažo, pavyzdžiui, aiškina vaikų turintiems tėvams, kad jei šie neuždarys savo „netinkamiems tikslams naudojamos sąskaitos“ ir neklausys sukčių nurodymų, vaikai liks be tėvų, nes tėvai sės už grotų. 

Sukčių akiratyje – ir investavimas

Pastaruoju metu itin populiarėja ir sukčiavimo būdas, kai siūloma investuoti. Kaip teigia specialistė, šiuo atveju vertėtų pasikliauti posakiu, kad neverta tikėti tuo, kas skamba per gerai. Jei jums siūloma investuoti į finansinį instrumentą ir jo grąža siekia daugiau nei 15 proc., egzistuoja nemaža tikimybė, kad tai – finansinių sukčių pinklės, tad į tokias investicijas vertėtų žiūrėti gan įtariai. Abejojant dėl investavimo platformos ar siūlomo investicinio paketo, pasitikrinti galima „Lietuvos banko“ puslapyje, kuriame pateikiama visa aktuali informacija ir sąrašas bendrovių, kurios veikia legaliai ir turi licencijas. 

Vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kokioje platformoje randate investicinį pasiūlymą – jei tai socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip „Facebook“ ar „Instagram“, besisukančios reklamos – didelė tikimybė, kad tai nėra legitimus pasiūlymas. 

Taip pat niekad neinvestavus pravartu vengti pasiūlymų investuoti į labai sudėtingas finansines priemones, o raginimas suteikti prieigą nuotoliniu būdu valdyti jūsų įrenginį ir padėti jums investuoti turėtų būti ryškiausias sukčiavimo atvejo signalas. 

Ką daryti supratus, kad pinigus atidavėte sukčiams

Neilgai praėjus po pokalbio su sukčiais bei atlikus jų prašomus veiksmus ir atslūgus emocijoms, neretas gali suprasti, jog užkibo ant sukčių kabliuko. Pirmas veiksmas, kurį tokiu atveju galima atlikti – tai užblokuoti savo korteles bei banko sąskaitas. Tokiu būdu pavyks apsisaugoti nuo tolesnio pinigų praradimo, kadangi tikėtina, kad pirmą pinigų nusavinimą sukčiams pavyko atlikti jau iš karto. 

Na, o kad sumažintutėte tikimybę, jog sukčiai gaus jūsų mokėjimo kortelės duomenis, pavyzdžiui, įsilaužę į internetines parduotuves rekomenduojama naudoti virtualias vienkartines korteles, taip pat, apsipirkinėjant internetu ir kitose platformose nepalikti kortelės duomenų. Saugiau bus, jei kas kartą duomenis suvesite iš naujo, nei leisite juos įsiminti. 

Ekspertė rekomenduoja nepamiršti ir saugumo internetinėje erdvėje bendrai – neturėti vienodų slaptažodžių skirtingoms paskyroms, naudoti dviejų faktorių autentifikaciją prisijungimui prie paskyrų. Jei bijote pasimesti tarp slaptažodžių, vertėtų naudoti programėles, skirtas slaptažodžių tvarkymui.