„Jums skambina banko konsultantas“: kaip pasitikrinti, ar bendraujate su tikru darbuotoju?

Kai informacijos apie sukčiavimo grėsmę tiek daug, netikėtas skambutis, ypač susijęs su svarbiais finansiniais klausimais, gali sukelti abejonių. Atskirti finansinių sukčių skambutį nuo tikro iš banko bus lengviau, jei žinosite keletą pagrindinių skirtumų tarp apgaulių ir įprasto klientų aptarnavimo. Dalinamės keliais patarimais, kurie padės sumažinti finansinio sukčiavimo riziką.

„Banko konsultantai klientams gali skambinti įvairiais atvejais, pavyzdžiui, kai pastarieji pateikia prašymą ar domisi konkrečia paslauga. Tačiau tokie skambučiai neskirti spręsti sudėtingų klausimų ar atlikti veiksmų nedelsiant“, – sako „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.

Kad būtų lengviau atskirti tikrą banko konsultanto skambutį nuo bandymo tokiu apsimesti, „Swedbank“ dalijasi, kaip iš tikrųjų vyksta banko konsultantų bendravimas su klientais. Ši informacija – ypač aktuali šįmet atsiradus galimybei atsiimti dalį lėšų iš II pakopos pensijų fondų ir dėl to augant sukčiavimo rizikai.

Kaip iš tikrųjų bendrauja bankai?

Banko darbuotojai gali skambinti informuoti apie paslaugas, priminti apie sutartinius dalykus ar atsakyti į jūsų užklausą. Pokalbis vyksta ramiai, be spaudimo priimti skubius sprendimus. Jei raginama veikti „čia ir dabar", skubinama, tai jau gali būti signalas, kad jus atakuoja sukčiai.

Jums skambindami banko darbuotojai laikosi aiškių saugumo procedūrų ir, esant poreikiui, kliento tapatybę patvirtina per interneto banką. Konsultantai niekada neprašo prisijungimo slaptažodžių, kodų ar SMS patvirtinimų, niekada neatlieka finansinių operacijų telefonu.

Sulaukę skambučio iš banko, būtinai išgirsite informaciją apie tai, kad pokalbis bus įrašomas, apie asmens duomenų tvarkymo nuostatas. Banko darbuotojas, skirtingai nuo finansinių sukčių, niekuomet nesiūlys perkelti pokalbį į „Viber“ ar „WhatsApp“ programėles, ar įsidiegti „AnyDesk“, „Teamviewer“ ar panašių programėlių, skirtų valdyti jūsų įrenginį per nuotolį.

Kada skambutis turėtų sukelti įtarimų?

Jei skambučio metu prašoma pateikti informaciją, kuri leistų prisijungti prie jūsų paskyros ar patvirtinti mokėjimus, su jumis bendraujama ne lietuvių kalba, tai signalas, kad skambutis greičiausiai yra visai ne iš banko. Tokiais atvejais pokalbį reikia nedelsiant nutraukti.

Svarbu žinoti, kad telefonu bendraujantys konsultantai mato tik ribotą informaciją apie klientą. Jeigu pokalbio metu reikia atlikti veiksmus ar patikslinti asmeninę informaciją, jums gali būti pasiūlyta pačiam prisijungti prie interneto banko ar programėlės, o ne perduoti duomenis telefonu.

Banko konsultantai visuomet bendraus korektiškai, o sukčiai – priešingai: gali būti irzlūs, daryti spaudimą. Jie taip pat gali užduoti nekorektiškus klausimus, pavyzdžiui, klausti, kiek grynųjų pinigų laikote namuose ar sąskaitose.

Kaip informuojami klientai, susidūrę su sukčiavimu

Jei klientai susiduria su sukčiavimo apraiškomis ir jų sąskaitos būna automatiškai užblokuotos, banko darbuotojas niekada jiems neskambina. Jiems gali būti siunčiamos informacinės SMS žinutės, bet jose nepateikiamos jokios aktyvios nuorodos.

Sukčiai veikia kitaip. Po pirmojo skambučio, kuriame jie apsimeta telekomunikacijų bendrovės atstovu, vykdomas kitas skambutis. Jo metu sakoma, kad buvo įsibrauta į jūsų sąskaitą, klausiama, galbūt neseniai bendravote su operatoriumi telefonu.

Tuomet sukčiai prašo prisijungimo duomenų, kad galėtų neva „patikrinti informaciją“. Jeigu žmogus prisijungimo duomenų nepateikia, gali būti atliekamas ir trečiasis, neva, policijos pareigūno skambutis. Atminkite: tokia veiksmų seka neturi nieko bendro su banko bendravimo procesais, tačiau turi daug bendro su finansiniu sukčiavimu.

Negalima pasikliauti vien skambinančiojo numeriu

Šiandien technologiškai įmanoma imituoti daugumą telefono numerių. Todėl tai, kas rodoma telefono ekrane, nėra itin patikimas būdas patvirtinti skambinančiojo tapatybę. Sprendimus reikia grįsti ne numeriu, o tuo, kaip vyksta pats pokalbis.

Jei kyla bent menkiausia abejonė, saugiausias būdas – nutraukti pokalbį ir pačiam perskambinti bankui oficialiu numeriu iš svetainės ar programėlės. Tokiu atveju klientas pats pasirenka kanalą ir gali pasitikslinti, ar bankas iš tiesų bandė su juo susisiekti.

Finansinių sukčių metodai nuolat keičiasi ir tampa vis profesionalesni. Tai, kas šiandien atrodo primityvokai, rytoj gali atrodyti kur kas įtikinamiau. Būtent dėl to svarbiausias įprotis – nepasikliauti vien pirmu įspūdžiu ir visada palikti sau galimybę ramiai patikrinti bei įvertinti informaciją.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją.