Sukčiai keičia pinigų viliojimo schemas: ką žinoti, kad neužkibtume

Daugelis mūsų esame girdėję apie klasikinį telefoninių sukčių jauką „jūsų giminaitis pateko į bėdą, reikia pinigų“. Streso apimti gal akimirkai suabejotume, tačiau greičiausiai atpažintume šią schemą. Todėl pinigams išvilioti sukčiai ieško ir atranda vis naujų būdų. Šiemet daugiausiai pinigų lietuviai prarado susivilioję netikrais investavimo pasiūlymais, žadant labai greitą ir didelę grąžą. Tad kokias schemas sukčiai šiemet naudoja dažniausiai ir kaip dažnai mes užkimbame?

Sukčių aktyvumas bandant apgaulės būdu išvilioti pinigus auga. Per devynis šių metų mėnesius iš šalies gyventojų ir įmonių jie sugebėjo išvilioti daugiau kaip 1,4 mln. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys. Per šį laikotarpį bankas išnagrinėjo beveik 600 atvejų dėl neteisėto pinigų pasisavinimo – beveik tiek pat, kiek buvo fiksuota per visus praėjusius metus. 

Užkibus ant sukčių kabliuko, vidutinė gyventojų nuostolio suma siekia apie 2,4 tūkst. eurų. Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai gyventojai patiria kelias dešimtis tūkstančių eurų siekiančius nuostolius. Nukentėjusios įmonės vidutiniškai netenka apie 25 tūkst. eurų. Sukčiai šalies įmones atakuoja siųsdami netikras prekių ar paslaugų sąskaitas, taip pat suklastoja vadovų nurodymus atlikti skubų pinigų pervedimą.

Kokias taktikas sukčiai renkasi dažniausiai?

1.    Vietoje skambučių pasitelkia SMS žinutes 

Sukčiai per šiuos metus keitė savo taktiką – tiesioginių sukčių skambučių skaičius sumažėjo, tačiau jie ėmė aktyviau siuntinėti SMS žinutes su nuorodomis į suklastotą interneto banką ar prašymais atskleisti prisijungimo duomenis.

Atvejų, kai žmonės praranda pinigus susivilioję sukčių investavimo pasiūlymais ar atskleidę savo prisijungimo duomenis skambučio metu, sumažėjo trečdaliu. Tačiau patikėjusių sukčių siunčiamomis SMS žinutėmis ir dėl to nukentėjusių žmonių skaičius šiemet išaugo apie 9 kartus.

2.    Vilioja pinigus melaginga romantika

Šiais metais apie tris kartus padaugėjo ir romantinio sukčiavimo atvejų. Piktavaliai su auka užmezga santykius pažinčių svetainėse ar socialiniuose tinkluose, pelno pasitikėjimą ir vėliau dėl kokios nors priežasties įtikina jiems pervesti pinigų. 

Kadangi romantinis sukčiavimas yra imlus laikui, tokio sukčiavimo atvejai nėra itin dažni. Vis dėlto, tokiu būdu patiriami nuostoliai yra reikšmingi ir vidutiniškai siekia apie 4,5 tūkst. eurų.

Ką daryti patyrus ar įtariant sukčių ataką?

Patyrus sukčių ataką ir įtariant, kad buvo atskleisti asmeniniai duomenys arba atliktas neteisėtas mokėjimas, reikėtų nedelsiant kreiptis į banką. Per šiuos metus „Swedbank“ pavyko užkirsti kelią neteisėtiems sukčių pinigų pervedimams, kurių bendra nuostolių suma galėjo siekti daugiau kaip 300 tūkst. eurų.

Svarbu atminti, kad banko darbuotojai niekada neprašo savo klientų atskleisti prisijungimo prie interneto banko duomenų, „Smart-ID“ kodų ar kortelės duomenų skambindami, siųsdami SMS žinutę ar e. laišką. Gyventojai turėtų itin atidžiai vertinti prašymus ir pasiūlymus iš nepažįstamų asmenų, susijusius su investavimu, pinigų pervedimu ar leidimu pasinaudoti prisijungimo prie banko duomenimis.