Nelaimės namuose: nuo ko dažniausiai nukenčia gyventojų turtas?

Net ir kruopščiai prižiūrimas turtas nėra apsaugotas nuo netikėtumų – smulkių buitinių incidentų ar didesnių nuostolių nutikus nelaimei. „Swedbank“ draudimo bendrovės duomenimis – praėjusiais metais užfiksuota apie 31 tūkst. žalų gyventojų turtui, už kurias atlyginta daugiau kaip 18,6 mln. eurų nuostolių. 

Pastaraisiais metais gamta vis labiau demonstruoja savo jėgą –  stiprėjančios vėtros, gausūs krituliai ir netikėti orų pokyčiai daro vis didesnį poveikį aplinkai. Tokie reiškiniai ne tik stebina, bet ir gali sukelti didelių finansinių nemalonumų gyventojams. „Swedbank“ gyventojams siūlo platų gyventojų turto draudimą, kuris padeda atlyginti žalą nelaimės atveju – tiek dėl gamtos stichijų, tiek dėl kitų netikėtų įvykių.

Aplinkos ministerijos duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje užfiksuoti 2 katastrofiniai, 17 meteorologinių ir 12 hidrologinių stichinių reiškinių. 2024 m. visoje Lietuvoje fiksuota itin daug stiprių vėtrų, kurios niokojo pastatus, trikdė elektros tiekimą ir darė žalą viešajai infrastruktūrai. Pavyzdžiui, liepą Kelmės ir Šiaulių rajonuose praūžė viesulai, kurių vėjo gūsiai siekė 60–70 m/s. 

Po prasiautusių gamtos reiškinių gyventojai į „Swedbank“ kreipėsi dėl įvairių žalų atlyginimo. Pavyzdžiui, 10 tūkst. eurų žala buvo atlyginta po kaime praūžusios audros, beveik 6 tūkst. eurų išmokėta krušai sudaužius saulės elektrinės modulius, po 2 tūkst. eurų buvo atlyginta gyventojams, kurių turtą (ūkinį pastatą, terasą, namo sieną) apgadino siautusi kruša. 

Nemenko finansinio streso išvengė ir nuo liūčių kentėję gyventojai. Štai vieno „Swedbank“ kliento šeimai grįžus po trumpų atostogų namuose laukė itin nemalonus siurprizas – liūčiai užliejus butą, buvo sugadinta vidaus apdaila, baldai, durys, pažeisti langai bei grindys. Šiai žalai atlyginti buvo išmokėta 16,5 tūkst. eurų.
Iš viso gamtinės stichijos gyventojams per praėjusius metus pridarė nuostolių už daugiau kaip 3,4 mln. eurų. Vidutinė išmokėta suma dėl stipraus vėjo padarytos žalos siekė apie 900 eurų, dėl liūties poveikio – apie 1,3 tūkst. eurų.

Gaisro žala – skaudžiausia ir brangiausia

Didžiausius vidutinius nuostolius gyventojų namams ir turtui sukelia gaisrai. „Swedbank“ per 2024 m. už gaisro padarytą žalą išmokėjo apie 1,6 mln. eurų, o vidutinė išmokėta suma siekė daugiau kaip 5,5 tūkst. eurų.

Nuostoliai gali būti kur kas didesni, kai ugnies nepavyksta greitai sutramdyti ir ji pasiglemžia dalį ar visą gyvenamąjį pastatą. Pavyzdžiui, sudegus gyventojo namui bei jame esančiam turtui buvo atlyginta didžiausia – 111 tūkst. eurų siekusi žala. 80-100 tūkst. eurų siekusios sumos išmokėtos ir dar keliems gyventojams, kurių namus pasiglemžė liepsnos.

Pasitaikė ir nestandartinių atvejų, pavyzdžiui, 15 tūkst. eurų žala buvo atlyginta klientui, kurio turtas nukentėjo nuo kaimynystėje kilusio gaisro.

Dažniausias žalų sukėlėjas – vanduo 

Dažniausia žalų priežastimi išlieka vandens prasiskverbimai per namo konstrukcijas ar vandens sistemų gedimai. Per 2024 m. „Swedbank“ užregistravo per 9 tūkst. atvejų, susijusių su vandens sukeltomis žalomis – pažeistais ar sprogusiais vamzdžiais, sugedusiomis vandentiekio sistemomis ir kt. Šioms žaloms atlyginti iš viso išmokėta beveik 10 mln. eurų. 

Gyventojai dažnai kreipėsi dėl kasdienių žalų atlyginimo. Praėjusiais metais užregistruota beveik 7 tūkst. atvejų, kai klientai prašė kompensuoti netyčia sugadintų prietaisų remontą ar keitimą – šioms žaloms padengti išmokėta 1,6 mln. eurų. Be to, draudimo bendrovė užfiksavo daugiau kaip 100 atvejų, kai šeimos turtą sugadino augintiniai – už šias žalas klientams buvo išmokėti 75 tūkst. eurų.

Elektros įtampos svyravimai gyventojams praėjusiais metais padarė žalų už daugiau kaip 840 tūkst. eurų, dėl jų atlyginimo kreiptasi daugiau kaip 1,9 tūkst. kartų.

Tuo metu su nusikalstama veikla (vagyste, apiplėšimu, vandalizmu ir kt.) susijusioms žaloms atlyginti „Swedbank“ draudimo bendrovė pernai išmokėjo per 265 tūkst. eurų, iš viso užregistruota beveik 500 tokių žalų atvejų.