Tinklaraštis
„4 season“: Karjerą banke iškeitė į vieno žmogaus verslą
- Pradžia: Mesta sėkminga 10 metų karjera banke, įkurtas nuosavas verslas.
- Dabar: Darbas, teikiantis ne tik pragyvenimo šaltinį, bet ir malonumą derinant verslą su laisvalaikio pomėgiais.
- Veiklos sritis: Turizmo prekių parduotuvė.
- Sėkmės paslaptis: Pasiūlyti tai, ko neturi kiti, turėti savo specializaciją.
- Ateities planai: 3000 laimėtų eurų išleis prekių asortimentui plėsti prieš žiemos sezono prekybos įkarštį.
„Tiesiog norėjosi išeiti iš komforto zonos, todėl dabar esu ten, kur esu“, – šypsosi 33-ejų Andrius Purtikas, paklaustas, kodėl po beveik dešimties karjeros metų banke, dabar jis stovi už prekystalio turizmo prekių parduotuvėje. Šioje Šiaurės miestelyje Vilniuje paties įkurtoje parduotuvėje „4 Season“ Andrius darbuojasi jau dvejus metus. Mesti svajonių darbą ir viską pradėti nuo nulio dažnam atrodytų per daug rizikingas ir nepagrįstas sprendimas, tačiau pašnekovas sako nesigailintis tapęs smulkiuoju verslininku.
„Aišku, darbas sau turi ir privalumų, ir minusų, tačiau niekada nesigailėjau savo sprendimo. Jis nebuvo padiktuotas vien išskaičiavimo, kad būsiu didelis verslininkas, uždirbsiu daug pinigų. Tai ne ta sritis, kur gali daug uždirbti. Norėjosi turėti kažką savo. Susikurti sau pačiam darbo vietą ir būti už viską atsakingu tik pačiam sau. Verslo sritį taip pat rinkausi tokią, kuri buvo susijusi su mano pomėgiais, kelionėmis. Kita vertus, nepasisekus gali vėl ieškoti samdomo darbo, juk durys neužsidaro“, – samprotauja Andrius.
Direktorius-pardavėjas
Visus darbus Andrius atlieka pats vienas – ne tik darbuojasi parduotuvėje, bet ir prižiūri to paties pavadinimo elektroninę parduotuvę internete, vykdo gautus užsakymus. Internetinėje parduotuvėje galima įsigyti tas pačias laisvalaikio, turizmo ir sporto prekes, kuriomis prekiaujama ir parduotuvėje sostinėje, ir jas gauti per kurjerį. Tačiau, Andriaus teigimu, pagrindinė prekyba vis dar vyksta „gyvai“.
„Galiu pasakyti, kad su elektronine prekyba šioje srityje nėra lengva. Apsipirkimas internetu mūsų prekių grupėje nėra labai populiarus. Įsigyti, pavyzdžiui, buitinę techniką internetu yra paprasčiau – paprasta išsianalizuoti technines savybes, palyginti kainas. O pirkdamas turistinę ar sportinę aprangą ar apavą Lietuvos pirkėjas nori pats pasimatuoti, pačiupinėti, pasižiūrėti. Internetu mūsų pirkėjai dažniausiai įsigyja 10–20 eurų vertės smulkmenas, kurių nereikia matuotis. Pavyzdžiui, pinigines, kuprines, aksesuarus. O dėl didesnės vertės pirkinių ateina patys į parduotuvę. Tokių klientų yra apie 80–90 procentų. Be to, ir patį sprendimą pirkti dažnai priima tik po kurio laiko, grįžta pas mus ar perka pas konkurentus“, – pasakoja „4 Season“ vadovas.
Su konkurentais nesistumdo
Didelės konkurencijos, Andriaus žodžiais, jis nejaučia: „Didžioji dalis turizmo prekių parduotuvių yra internete, nes tokiam verslo modeliui nereikia tiek daug investicijų – nereikia turėti savo sandėlio ar tų pačių prekių didesnės įvairovės. Atmetus internetines parduotuves, fizinių parduotuvių Lietuvoje nelieka tiek ir daug. Kaune žmonės skundžiasi, kad jų trūksta, Klaipėdoje irgi skundžiasi, kad trūksta. Vilniuje gal kiek daugiau, bet vis tiek galima jas visas ant dviejų rankų pirštų suskaičiuoti“.
Be to, tęsia pašnekovas, visi stengiasi pasiūlyti pirkėjams ką nors išskirtinio. „Kiekviena parduotuvė stengiasi dirbti su savo tiekėjais, pasiūlyti kažką naujo, padidinti asortimentą, kad žmonės galėtų išsirinkti. Toks yra ir mūsų išskirtinumas – siūlome šiek tiek kitokias prekių grupes nei kiti, labiau orientuojamės į turistinį ir laisvalaikio apavą bei aprangą. Aišku, kadangi nesam labai dideli, turime atidžiai nustatyti kainas. Tai mus šiek tiek gelbėja“, – verslo užkulisius praskleidžia pašnekovas.
Didžiausi iššūkiai
Į parduotuvę dažniausiai užsukantys klientai yra kažkuo panašūs į jos savininką – mėgstantys aktyvų laisvalaikį ir keliones. „Ateina įvairių klientų, nemaža dalis jų tiksliai žino, ko nori. Jei ne – visada galiu pasidalyti savo patirtimi, nes mėgstu išbandyti įvairų inventorių, kuriuo pats prekiauju, todėl man yra gerai pažįstama tai, ką siūlau klientams. Smagu, kai jie vėl pas mus sugrįžta, pasidalija savo įspūdžiais. Su kai kuriais esame tapę gerais pažįstamais“.
Tačiau ne visos dienos Andriaus versle yra optimistinės ir dovanojančios geras emocijas. Sudėtingiausia – išgyventi vadinamąjį štilį. „Mažų pardavėjų, tokių kaip mes, veiklai ypač didelę įtaką daro sezoniškumas. Štilis dažniausi būna kovo-balandžio mėnesiais, kai už lango nei žiema, nei vasara, žiemos atostogos jau baigėsi, o vasaros dar nepriartėjo. Taip pat rugsėjo-spalio mėnesiais. Apie slidinėjimą žmonės pradeda galvoti tik spalio pabaigoje, tuomet skuba kažką atsinaujinti, įsigyti naujo. Tad pavasaris ir ruduo yra mums ramiausias metas, tada sulaukiame mažiausiai klientų“, – pripažįsta Andrius.
Sezoniškumas diktuoja ir prekių asortimento pokyčius, naujų užpirkimą. „Tikrai nemažos sumos susidaro, kai reikia užsipirkti naujam žiemos sezonui. O tai turi pasidaryti iš anksto ir tokioms investicijoms atitinkamai susiplanuoti lėšas, nes prekių kainos nėra mažos“, – sako Andrius, pradedantis galvoti apie artėjantį žiemos sezoną, ir pasidalija gera naujiena. Jo įmonė, dalyvavusi projekte „Kiekvienas gali būti didelis“, laimėjo vieną iš piniginių prizų, 3 tūkst. eurų. Tai Andriaus verslui bus gera paspirtis, kuri padės praplėsti prekių asortimentą ir pasirengti žiemos sezonui.
Ne vienkartinė iniciatyva
Andrius džiaugiasi, kad „Swedbank“ pakvietė dalyvauti šiame projekte: „Tokios akcijos mums, smulkiesiems, yra reikalingos. Jei juodojo penktadienio išpardavimus gali organizuoti didieji prekybos centrai, kodėl negalime kažko panašaus daryti ir mes?“, – pastebi Andrius.
Lietuvoje smulkiojo verslo palaikymo akcija rengiama pirmą kartą. Ji į Lietuvą atkeliavo iš Vakarų, kur šios simbolinės akcijos sulaukia didelio pirkėjų palaikymo. Jomis siekiama atkreipti dėmesį į tai, koks svarbus vaidmuo stiprinant šalies ūkį ir vietos bendruomenę tenka vietos smulkiesiems verslininkams – jie kuria darbo vietas, įdarbina vietos gyventojus, o jų prekėms ar paslaugoms įsigyti išleisti eurai tuoj pat įliejami atgal į bendruomenės ekonomiką. Akcijos metu gyventojai yra kviečiami įsigyti bent vieną prekę iš vietos smulkaus vietos gamintojo ar prekybininko ir taip palaikyti smulkaus verslo iniciatyvą.
