Pomėgį pavertė sėkmingu verslu – per dieną sulaukia 300 klientų: turi gudrų planą ateičiai

Nors Lietuvoje neturime kalnų ir uolų, užsiimti laipiojimo sportu gali kiekvienas. „Bonobo Climbing“ laipiojimo centrą įkūręs Marius Galaburda pasakoja, kad šio sporto entuziastų Lietuvoje atsiranda vis daugiau. Laipiojimo trasų čia randa ir profesionalūs sportininkai, ir mėgėjai, norintys pajusti aukščio baimę. Nors ši pramoga Lietuvoje dar nėra viena populiariausių, verslininko užmojai dideli – jis įsitikinęs, kad šią veiklą įmanoma plėsti, o Lietuva netruks pasivyti šalis, kur laipiojimu mėgaujamasi jau ne vienerius metus.

Užmojis – augti ir plėstis 

Kaip pasakoja M. Galaburda, į jo įkurtą laipiojimo centrą užsuka ir profesionalūs sportininkai, kurie čia lankosi kelis kartus per savaitę ir ruošiasi varžyboms, kalnams ar kitiems iššūkiams, ir tie, kurie ieško įdomių pramogų.

„Lankytojai, kurie ateina papramogauti, išbandyti, pajausti, atvyksta su antra puse, su šeima, su bendradarbiais. [...] Paslaugų mes turime daug ir skirtingų. Tai yra vienkartiniai apsilankymai, narystės, treniruočių narystės, mokymai, asmeninės treniruotės, grupinės, komandų stiprinimo veiklos, gimtadieniai – begalė visokiausių skirtingų paslaugų. [...] Šiuo metu esame persikraustę, kaip tik neseniai, – turime naują laipiojimo centrą, prieš kelis mėnesius atidarytą, kuris yra Naujamiestyje, Vilniuje, Panerių gatvėje, pačiame centre.

Laipiojimo centras yra įrengiamas su dirbtinio reljefo sienomis ir ant jų yra kuriamos trasos. Ir trasos yra įvairaus sudėtingumo – gali būti nuo labai lengvos, labai paprastos iki labai sudėtingos, vos įmanomos. Mitas, su kuriuo mes daugiausiai kovojame, – tai visi sako, kad čia viskas apie jėgą ir reikia didelio pasiruošimo. Tai tikrai ne. Laipiojimo centras yra pritaikytas kiekvienam, net ir pirmą kartą atėjus galima tikrai rasti sau lengvų trasų. Bet tie, kurie tai daro nuolat, kurie užsiima šiuo sportu, jie lipa ypatingai sudėtingomis trasomis, kurios reikalauja ne tik gero fizinio pasirengimo, bet ir techninio suvokimo, kaip tuos judesius daryti, ir lankstumo, koordinacijos, daug kitų dalykų“, – sako laidos „Proto industrija“ pašnekovas.

Būtent tai, kad komanda persikėlė į dvigubai didesnes patalpas ir atidarė naują centrą, diktuoja ir ateityje lauksiančius iššūkius – siekį patalpas išlaikyti ir plėsti verslą. Dėl šios priežastis verslininkas nusprendė sudalyvauti „Swedbank“ organizuojamoje „Verslo akademijoje“, kurioje verslai semiasi patirčių iš patyrusių šalies verslininkų bei mentorių. 

„Tai taip jau gražiai sutapo, kad akademija prasidėjo tuoj po mūsų naujojo laipiojimo centro atidarymo. Kažkada pradėję nuo mažos iniciatyvos, tiesiog tarp draugų, po truputį augame ir iš amato viskas po truputį virsta į verslą. Tai dabar šis mūsų persikėlimas yra tokia nauja pradžia: dabar turime dvigubai didesnes patalpas, galima aptarnauti dvigubai daugiau žmonių. Tai atėjo momentas, kada nebegalime daryti tiesiog taip, kaip patinka, kaip tiesiog iš širdies darydavome. Atėjo laikas galvoti apie tai, kaip apie verslą – kaip toliau augti, kaip išlaikyti šias naujas patalpas. Į akademiją atėjau su tikslu galbūt ne tiek rasti atsakymus, kiek rasti klausimus, pasitikrinti savo vidinę tvarką, galbūt.

Mūsų tikslas yra augti ir plėstis. Ir problema yra ta, kad mes norime pasiūlyti savo lankytojams ir savo sporto entuziastams aukščiausios kokybės paslaugas, tai tam mums reikia aukštesnių pastatų, tam mums reikia brangesnių sienų, brangesnių įrengimų ir prie to reikia truputėlį priaugti. Tai – kol kas dar yra per anksti Lietuvai. Mes einame link to žingsnis po žingsnio ir čia atėjome mokytis valdyti finansus, sudaryti marketingo strategiją, nusistatyti tikslus ir sistemingai jų siekti“, – pasakoja jis.

Šiuo metu M. Galaburdos versle darbuojasi 5 nuolatiniai darbuotojai, kurie vykdo kasdienes operacijas, ir apie 7 laisvai samdomi, kurie atlieka tam tikras funkcijas. Praėjusių metų apyvarta, kaip pasakoja jis, buvo 450 tūkst. Eur, atskaičius PVM, o pelnas siekė šiek tiek virš 40 tūkst. Eur. Lankytojų į laipiojimo centrą kasdien užsuka apie 300.

„Mūsų mentorė yra Lina iš įmonės „Audimas“, kurią turbūt visi žino, – tai yra aktyvaus laisvalaikio ir sporto aprangos sritis. Lina yra finansų ekspertė. Jau pirmas mūsų susitikimas buvo labai naudingas. Ir pirmas laiškas atsiųstas, nes ji tiesiog atsiuntė laišką ir sakė, kad jai reikia tam tikrų duomenų, ataskaitų, nuo to mes pradėsime. Ir tas įvyko jau pirmą dieną. Ir jau vien šį laišką gavęs, aš supratau –gerai, turėsime reikalų, turėsime darbų, nes ataskaitos mūsų ganėtinai paprastos ir siauros. Dauguma dalykų yra tik man suprantama, supinta, pripinta. Ir iki šiol man buvo kaip ir gerai – aš daugmaž suprasdavau, ar mums gerai sekasi, ar blogai.

Ir dabar jau vien iš kelių paprastų klausimų aš supratau, kad viskas gali būti daug plačiau, kad yra daug daugiau skaičių, kad skaičius reikia sekti, domėtis, labai gerai suprasti, kiek ir iš kokios paslaugos tikslai tu uždirbi. Nes paslaugų mes turim daug ir skirtingų. [...] Ir anksčiau mes stebėdavome viską – tiesiog žiūrėdavome, ar tai buvo pelningas mėnuo, ar nepelningas, ir stengdavomės padaryti pelningesniu ir tiek, bet niekada neanalizavome labai tiksliai ir aiškiai, kiek kokia veikla mums neša kokių pajamų ir į ką reikėtų daugiau ar mažiau dėmesio kreipti“, – pasakoja verslininkas.

Siekia laipiojimą populiarinti 

Pasak pašnekovo, Lietuva šiam sportui dar nėra paruošta dirva – daugelis jo dar nepažįsta, o norint įtikinti klientą užsukti ir pabandyti, reikia nemažai pastangų. Vis dėlto, verslininkas – ambicingas ir tikintis, kad laipiojimo sportas gali tapti populiarus ir mūsų šalyje. 

„Lietuva dar nėra pasiruošusi tokiems laipiojimo centrams, kokius mes norime statyti ir kokius mes norime daryti. Tai yra susiję su tuo, kad Lietuvoje laipiojimo sportas yra labai naujas ir labai šviežias. Užsienyje, kur yra uolos ir kalnai, laipiojimo kultūra yra labai sena ir visi lipa – visi tai supranta ir jie tą paslaugą teikia visiškai kitaip: jiems nereikia pasakoti, kas yra laipiojimas ir kaip tą daryti. Jie tiesiog atidaro didžiulius laipiojimo centrus už labai daug pinigų, kurie yra visiškai pilni žmonių ir tie žmonės tiesiog vieni per kitus susiranda ir ateina.

O mes turime nemažai įdėti darbo su kiekvienu nauju lankytoju. Mes turime jį mokyti, jam paaiškinti, ką reikia daryti, kaip reikia lipti. Tai mūsų laipiojimo centre visuomet dirba laisvi instruktoriai, kurie tiesiog vaikšto tarp žmonių ir padeda kiekvienam suprasti, ką jis daro gerai ir ką daro blogai“, – teigia M. Galaburda.

Kaip sako jis, auginant verslą atsiranda ir rizika, kad rinkoje gali atsirasti ir konkurentų. Tačiau, kaip sako jis, svarbiausias darbas dabar – laipiojimo sporto populiarinimas. 

„Kol kas mes auginame šią rinką, bet kai mes ją sustiprinsime ir užauginsime čia Lietuvoje, ateis užsienio vardai gerokai didesni, gerokai stipresni, tai šitas vyksta, mes matome ir užsienyje – kitose rinkose tas vyksta: didelės kompanijos palaukia, kol mažos rinkos užsiaugina viduje ir tada ateina. Tai čia irgi yra viena iš didesnių rizikų, su kuo mums tenka kovoti.

Tai planas mūsų tikrai yra toks, kad paruošti rinką tiek, kad ji būtų įdomi užsienio žaidėjams, didiesiems, bet parduoti plano nėra. Nes vis dėlto pradėjome ne kaip verslą, o pradėjome tai iš didelės meilės savo sportui ir tiesiog noro auginti šį sportą čia, Lietuvoje. Tai kol kas pardavinėti tikrai planų nėra, tai konkuruosime iki paskutiniųjų“, – sako jis. 

Vadovu būti išmokti galima, lyderiu – ne visada 

Pasak M. Galaburdos, atsiranda vis daugiau jaunimo, kuris išbandęs šią pramogą nori įsidarbinti, tačiau čia verslininkas turi griežtą politiką – hobis turi likti hobiu, o dirbti gali tie, kurie ryžtingai siekia tokių tikslų, kokius mato ir laipiojimo centro įkūrėjas.

„Čia įdomus dalykas, nes labai, ypatingai jaunimas, kai pradeda laipioti ir jeigu jiems tai labai patinka, jie pradeda prašytis pas mus dirbti. Sako: man labai patinka, aš noriu dirbti, aš būsiu čia kiekvieną dieną. Ir ką man reikia pamatyti, tai ar tikrai tam žmogui reikia dirbti. Nes labai dažnai būna, kad jeigu tau patinka laipioti, tai tau geriau laipioti – tau geriau nedirbti toje srityje, nes pradėjęs kažkokioje srityje dirbti, tu tame būni kiekvieną dieną ir tai tau nebeteikia tiek daug malonumo ir tai nebėra tavo poilsis, tai tampa tavo darbas.

Tai man tenka labai kruopščiai atsirinkti žmones, kuriuose aš matau kažkokį didesnį dalyką, kažkokį norą kažką atnešti į šį sportą, kažką padaryti, o ne tik tiesiog norėti čia dirbti ir norėti čia būti kiekvieną dieną. Tokie žmonės dažniausiai perdega ir juos reikia keisti. O kai kurie ateina su mintimi, kad aš myliu šį dalyką ir aš noriu jame dirbti tam, kad galėčiau kažką pakeisti ir kažką atiduoti iš savęs“, – pastebi verslininkas.

Čia jis primena ir akademijoje išmoktą pamoką, kuria pasidalijo „Surfshark“ įkūrėjas Vytautas Kaziukonis. 

„Man įstrigo du dalykai. Kalbant apie lyderystę, jis paminėjo labai svarbią mintį, – geram lyderiui pats svarbiausias dalykas yra nuoširdumas, paprastumas ir atvirumas. Ši mintis man tikrai patiko, aš ja irgi tikiu. Ir kaip jis sakė, kad jeigu tu paprastai, atvirai su visais kalbi ir visais pasitiki, kartu su visais dirbi, tai atsiranda žmonės, kurie nori eiti kartu su tavimi tikslo link.

Ir antra mintis, kas man buvo labai įdomu, tai yra hobis. Jis sakė, kad kiekvienam geram verslininkui labai svarbu turėti hobių. Čia, manau, yra labai paprasta mintis, bet iš jos galima daug ką pasimokyti. Daug pradedančiųjų ir pažengusių verslininkų labai dažnai pasineria į verslą, į savo veiklą ir pamiršta viską, kas yra aplink. Ir tada labai lengva yra ir perdegti, ir pamesti savo tikslus ir savo vizijas. Tai labai svarbu yra nepamiršti kartais atsiriboti ir turėti laisvalaikį, ateiti pas mus palaipioti“, – šypteli jis ir atvirauja, kad jo hobis tapo verslu, todėl dabar – metas pasinerti į naujų hobių paiešką. 

Tęsdamas mintį apie lyderystę, jis pabrėžia, kad akademijos mokymų metu jis išmoko, jog lyderis įmonėje yra žmogus, kuriuo komanda pasitiki ir kartu siekia bendro tikslo. O kad jį pavyktų pasiekti, komanda turi turėti aiškų planą.

„Negalima daryti verslo bet kaip. Tiek komandai, tiek vadovui, tiek visiems dirbantiems su ta įmone svarbu žinoti, kur jie eina ir kaip jie tą padarys. Lyderystę įmonėje ir veikloje aš, galbūt, suprantu platesne prasme – tai yra visos įmonės aiškus ir vieningas judėjimas link kažkokio tikslo ir visų suvokimas, ką ir kaip, ir kodėl jie daro.

Tuo metu lyderystę asmenyje aš suprantu kaip žmogų, kuriuo komanda pasitiki, kuriuo tiki ir su kuriuo kartu nori eiti link tikslo. Dalis to turi būti, turbūt, įgimta. Aš manau, kad daug ką galima išmokti, bet lyderystė nėra vien techninis dalykas – tai yra ir viduje: tavo akys turi degti tam, kad žmonės norėtų eiti kartu su tavimi link kažkokio tikslo. Tai aš manau, kad to ne visada gali išmokti. Galbūt kai kuriems užtenka paskaityti kažką, kažką išgirsti, kažką pamatyti ir jų akys užsidega, bet tikrai ne visais atvejais. Tai aš manau, kad čia, kaip dažnai sakoma, – geras vadovas nėra geras lyderis. Tai vadovu tu gali išmokti būti, o lyderiu – ne visada“, – pastebi laipiojimo centro įkūrėjas.