„Jurgis ir drakonas“: „Lietuva – puiki vieta smulkaus verslo startui!“

Pradžia – Kaziuko mugėje

Tomas ir pats pripažįsta, kad jo verslo plėtros greitis buvo išties įspūdingas, turint omenyje, kad viskas prasidėjo nuo vienos mobilios picų kepimo krosnies. Pirmąją malkomis kūrenamą krosnį Tomas įsigijo 2013 m. ir savo namų kieme ėmėsi mokytis kepti picas. O sulaukęs gerų įvertinimų iš draugų, ryžosi jas pasiūlyti ir pirkėjams – pačios pirmosios picos buvo parduotos Kaziuko mugėje pernai pavasarį. Vėliau su dar viena pagalbininke ir jau dviem krosnimis Tomas keliavo per muges ir festivalius bei dairėsi patalpų restoranui.

„Mobilios krosnys mums leido judėti ir taip pasiekti daugiau žmonių. Tokie buvome pirmieji, todėl žmonėms buvome įdomūs, kitokie, apie mus pradėjo kalbėti ir mūsų prekės ženklas tapo žinomas. Tačiau dirbti galėjome tik šiltuoju metų laiku, todėl tuo pačiu metu ieškojome ir patalpų restoranui. Tiesą pasakius, dar prieš įsigydamas pirmąją krosnį, planavau turėti restoranų tinklą. Mintis apie šeimos restoraną pirmiausia kilo Beatai. Ji apskritai yra idėjų žmogus – jos galvoje nuolat gimsta nauji pasiūlymai, mano užduotis – juos perfiltruoti ir išrinkti geriausius. Prieš pradėdami verslą rinkomės iš kelių dešimčių Beatos pasiūlytų koncepcijų. Galiausiai sukūrėme tokį restoraną, kokio patys ilgą laiką ieškojome Vilniuje, bet neradome. Auginame mažus vaikus, todėl norime valgyti kokybišką ir šviežią maistą draugiškoje šeimai aplinkoje“, – pasakoja pašnekovas.

Svarbu išsiskirti

Verslo Tomas ėmėsi sektoriuje, kur žvelgiant dažno startuolio akimis, „prasimušti“ mažai šansų. Picų kepėjų Lietuvoje daug, veikia dideli picerijų tinklai, be to, keičiasi ir maisto mados – šiandien populiarumu picas Vilniuje baigia aplenkti suvožtiniai (burgeriai). Tačiau Tomas su tokiomis kalbomis nesutinka ir mano, kad jo „Jurgis ir drakonas“ konkurentų bent šiuo metu neturi.

„Picų rinka Lietuvoje yra didelė, tai vis dar labai populiarus maistas. Įžvelgiau šio verslo potencialą, nes mačiau, ką būtų galima padaryti kitaip, geriau. Lietuvoje pica kepama labai vienodai, standartiškai, tačiau juk jos rūšių yra tiek daug. Užuot darę kaip visi, mes vilniečiams pasiūlėme tikrą neapolietišką picą. Neapolietiška nėra tik picos pavadinimas – tai reiškia ir jai reikalingus produktus, kuriuos patys atsirenkame ir atsivežame tiesiai iš Italijos. Toks autentiškumas man yra labai svarbus. Jis yra svarbus ir mūsų klientams, kurių nebetenkins tinklinių picerijų siūloma kokybė. Mes pasiūlėme alternatyvą ir taip įsitvirtinome rinkos dalyje, kuri nebuvo užimta“, – tęsia Tomas.

Viskas – komandos nuopelnas

Šią vasarą Tomo pastangos sulaukė ir tarptautinio valgytojų įvertinimo – visi trys jo restoranai pateko į didžiausio pasaulyje kelionių portalo „TripAdvisor“ skaitytojų labiausiai rekomenduojamų Vilniaus restoranų penketuką. Tomas sako, kad jiems tai yra svarbus pripažinimas, tačiau sau laurų nepriskiria: „Tai – visos komandos darbo įvertinimas. Jei nori gero aptarnavimo, turi pirmiausia užtikrinti, kad tavo darbuotojai būtų laimingi. Ir kalbu ne vien apie atlyginimą, bet ir apie tai, kaip jie jaučiasi darbe, kaip su jais elgiasi vadovai ar savininkai, klientai. Esame laimingi, nes turime fantastiškus klientus ir puikius darbuotojus, kurie save laiko savotiška „Jurgis ir drakonas“ šeima“.

Tomas sako, kad jie nuolat ieško būdų, kaip užtikrinti, kad darbuotojai jaustųsi komandos dalimi. „Mes tikrai stengiamės būti ta vieta, kur gera dirbti: investuojame į darbuotojų mokymus, rengiame neformalius pasisėdėjimus po darbo. Išties nemaža dalis mūsų darbuotojų yra draugai, kurie leidžia laisvą laiką ir po darbo. Jie taip pat turi savo paskyrą „Facebook“, o daugiau nei dešimt sporto entuziastų yra susibūrę į bėgiojimo klubą“, – sako Tomas, kuris dažnai į restoranų užsuka papietauti su visa šeima. Ir lygiai taip pat kaip kiti valgytojai, kantriai laukia eilėje, kol atsilaisvins staliukas.

Planuose – tolimesnė plėtra

Paklaustas, kas toliau, Tomas neslepia, kad jo planuose – plėtra. „Prieš Kalėdas prekybos komplekse „Ogmios miestas“, kur jau veikia mūsų restoranas, atidarysime naują maisto išsinešti vietą ir toliau ieškosime galimybių plėtrai, galbūt net ir kituose Lietuvos miestuose. Bet mes šių procesų neskubiname“, – teigia Tomas ir pripažįsta, kad plėtros planus gali pakoreguoti ir personalo trūkumo klausimas. Kol kas tai – pats didžiausias iššūkis, su kuriuo jis susiduria kurdamas ir plėtodamas verslą Lietuvoje.

„Kiekvieną dieną vis sunkiau susirasti patikimų darbuotojų ir, bijau, kad netolimoje ateityje tai taps dar didesne problema. Darbingo amžiaus Lietuvos gyventojai dažnai darbo ieškosi svetur, tačiau pasikviesti darbuotojų iš kitų ES šalių į Lietuvą negaliu, nes Lietuvos atlyginimai nėra konkurencingi, o pasikviesti ne ES šalių piliečius trukdo migracijos apribojimai“.

Daugėja verslumo apraiškų

Per tuos dvejus metus, kuriuos praleido gyvendamas Lietuvoje, Tomas sako pastebėjęs, kad Vilniuje padaugėjo ir tokių pat žmonių kaip jis, užsieniečių, pradedančių verslą, ir pačių lietuvių, kurie ryžtasi kurti nuosavą verslą.

„Su Beata esame gana matomi žmonės, todėl nuolat sulaukiame pasiūlymų iš Lietuvos verslininkų, taip pat ir pradedančiųjų, bendradarbiauti, ir kurti verslą kartu. Matau, kad verslas Lietuvoje auga, Lietuva klesti ir gera būti viso to dalimi. Pradedantiems verslininkams linkėčiau pirma ištestuoti savo idėją, kad galėtų įvertinti, ar ji bus paklausi. Tą, kaip rodo ir mūsų patirtis, galima padaryti ir su nedideliais pinigais, o jau tada imtis investicijų. Pastebiu, kad Lietuvoje žmonės nelinkę investuoti verslo pradžioje. Aš verslą planuoju kitaip ir apie greitą grąžą negalvoju – manau, kad jei nori sukurti rimtą ir patikimą verslą, pirmiausia turi pakloti pamatus ir investuoti“.

T. Nicholsono vadovaujama įmonė „Burokėlis ir krapas“, valdanti restoranus „Jurgis ir drakonas“, dalyvauja smulkaus verslo palaikymo projekte „Kiekvienas gali būti didelis“.