Lietuvių taupymo įpročiai: kur gyventojai nukreipia laisvas pajamas?

Turėdami aiškų tikslą 8 iš 10 lietuvių turi galimybių taupyti ir atsidėti mažiausiai 100 eurų per mėnesį nuo savo pajamų. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikto reprezentatyvaus gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, gyventojai dažniausiai rinktųsi kaupti pinigus banko sąskaitoje, o priimtiniausios investavimo kryptys – nekilnojamas turtas, antros pakopos pensijų fondai ir vaiko draudimas.

„Eurostat“ skaičiuojama Lietuvos gyventojų taupymo norma jau ne pirmus metus yra neigiama, nes esame linkę daugiau išleisti šiandien, nei atsidėti rytdienai. Kita vertus, mūsų apklausa rodo geras tendencijas: žmonės iš esmės mano, kad taupyti yra svarbu, ir nemaža dalis šalies gyventojų šiandien gali atsidėti taupymui 100 eurų ar net didesnę sumą neapribodami savo būtinųjų poreikių“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Atliktas gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad didžiausia dalis šalies gyventojų (33 proc.) taupymui ir investavimui kas mėnesį galėtų atsidėti iki 100 eurų. Tuo metu 16 proc. gyventojų kas mėnesį galėtų sutaupyti dvigubai daugiau iki 200 eurų, dar 14 proc. nuo 201 iki 500 eurų. Daugiau kaip 500 eurų sako galintys sutaupyti 16 proc. namų ūkių.  

Rinktųsi nekilnojamą turtą

Apklausos duomenimis, daugiau nei trečdalis (35 proc.) Lietuvos gyventojų teigia, kad jiems priimtiniausia būtų savo santaupas investuoti į nekilnojamą turtą. Kaip pastebi J. Cvilikienė, nekilnojamas turtas, kaip investavimo priemonė, nuolatos pelno gyventojų simpatijas. Tiesa, jam įsigyti reikia turėti sukaupus nemažą sumą, ir rūpintis tokia investicija reikia kur kas daugiau pastangų nei investuojant į fondus ar vertybinius popierius.

„Siekiant įsigyti likvidų nekilnojamą turtą, kuris nebūtų nuolatinė gyvenamoji vieta, reikalingos santykinai didelės santaupos arba pajamos. Svarbu pasakyti, kad tokio turto vertė ir paklausa nebūtinai gali tik augti – kaip parodė prieš dešimtmetį vykusi krizė, nekilnojamo turto kainos per trumpą laiką gali smarkiai sumažėti ir pajamos iš nuomos kristi. Be to, toks turtas reikalauja nuolatinės priežiūros ir investicijų“, – pabrėžia J. Cvilikienė.

Pasak „Swedbank“ atstovės, daugeliui šalies gyventojų lengviau prieinamos kitos investavimo alternatyvos, pavyzdžiui, kaupimas senatvei II ar III pakopos pensijų fonduose ar investicinis gyvybės draudimas.

Dėmesys pajamoms senatvėje

Remiantis apklausos duomenimis, nemaža dalis respondentų (28 proc.) įvairiais būdais taupo pinigus ar planuoja pradėti tai daryti, kad užsitikrintų finansiškai saugesnį gyvenimą išėjus į pensiją.

„Nuo šių metų pradžios visi dirbantieji iki 40 metų automatiškai yra įtraukiami į II pakopos pensijų fondus, jei iki šiol juose dar nekaupė. Tai turėtų padėti užtikrinti finansiškai saugesnę senatvę, o jauniems žmonėms, dar negalvojantiems apie senyvą savo amžių, atkreipti dėmesį į būsimas jų pajamas sulaukus pensijos“, − pažymi J. Cvilikienė.

Apklausa parodė, kad dalis žmonių galvoja kaupimą senatvei ne tik apie II pakopos pensijų fonduose. 16 proc. turi planų pradėti kaupti papildomai III pakopos pensijų fonduose, o 22 proc. nurodo tai jau darantys.

Anot finansų ekspertės, taupyti senatvei galima ir savarankiškai, nebūtinai renkantis kaupimą pensijų fonduose. Tačiau reguliariai atsidėti pajamų ir jų neišleisti vartojimui ar didesniems pirkiniams nemažai daliai žmonių gali būti sudėtinga.

„Tokiu atveju geriausių rezultatų padėtų pasiekti automatiniai tam tikros mėnesio pajamų dalies pervedimai į kaupimui skirtą sąskaitą. Taip pat galima svarstyti ir įsitraukimą į tokias investavimo priemones, kuriomis pačiam nuolatos rūpintis nereikia“, − pastebi J. Cvilikienė.

Taupyti vaikams – palanki proga

„Swedbank“ apklausa atskleidė, kad 24 proc. lietuvių dalį savo pajamų norėtų skirti kaupti vaiko ateičiai. Vaikų susilaukusios šeimos ima galvoti apie šeimos finansinę pagalvę ištikus nelaimei, taip pat apie kaupimą vaikų ateičiai.

„Augimo tempą šiemet išlaikysiantis atlyginimų augimas (8 proc.) ir iki 50 eurų per mėnesį išaugę vaiko pinigai gali sukurti palankias sąlygas atidėti dalį pajamų vaiko ateičiai. Be jokios abejonės, vaikus auginantys tėvai tikrai gali rasti, kur didėjančias pajamas išleisti čia ir dabar, tačiau kur kas sudėtingesnė užduotis gali būti išleisti vaikus studijuoti neturint santaupų“, – sako J. Cvilikienė.

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė pažymi, kad rekomenduotina investiciniam vaiko draudimui kas mėnesį pasirinkti ne mažesnę nei 30 eurų sumą. Kas mėnesį skirdami tokią pinigų sumą ir 10 metų iki pilnametystės draudę vaiką, palankaus scenarijaus atveju sutarties pabaigoje galima tikėtis didesnės nei 4 tūkst. eurų išmokos. Be to, valstybė skatina šį taupymo būdą jam taikydama gyventojų pajamų mokesčio lengvatą.