Tyrimas: kas gyventojams padėtų sukaupti didesnes sumas pensijai?

Didesnę sumą būsimai pensijai sukaupti padėtų gyventojo pajamų mokesčio lengvata, skatinamoji priemoka iš valstybės biudžeto ir mažesni pensijų fondų administravimo mokesčiai. Tokią šalies gyventojų nuomonę atskleidė „Swedbank“ užsakymu atlikta II pensijų pakopos dalyvių apklausa. Didesniąją dalį šių lūkesčių turėtų patenkinti nuo kitų metų pradžios įsigaliosianti pensijų sistemos pertvarka.

„Kaupdami savo būsimai pensijai šalies gyventojai pirmiausia vertina tuos dalykus, kurie turi labai aiškią ir konkrečia pinigų suma išreikštą vertę, tai yra,  pajamų mokesčio lengvata ir valstybės skatinamoji įmoka. Tačiau kaupiantieji nepakankamai reikšmės teikia tam, kaip tinkamai valdyti savo investicijas – tik 16 proc. respondentų nurodo, kad tokios investavimo priemonės kaip gyvenimo ciklo fondai jiems galėtų padėti sukaupti daugiau pinigų senatvei“, – sako „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis.

Pasak T. Gudaičio, atliktos II pensijų pakopos fondų analizės yra parodžiusios, kad didesnioji dalis pensijų fondų dalyvių iki šiol elgėsi pasyviai ir neskyrė pakankamai dėmesio savo kaupiamoms lėšoms valdyti. Vis dėlto peržiūrėti savo pensijų fondo investavimo strategiją yra svarbu, jei norima pasiekti kuo geresnį grąžos rezultatą kaupimo pradžioje ar išvengti rizikos, jog artėjant išėjimui į pensiją investicijos nuvertės. Siekdamas gyventojams pasiūlyti paprastesnį kaupiamų lėšų valdymą, „Swedbank“ šių metų pradžioje pirmasis pristatė gyvenimo ciklo investavimo strategija paremtus fondus. Tokius fondus nuo 2019 m. pradžios turės siūlyti visi rinkos dalyviai.

Kaupiantieji nepakankamai reikšmės teikia tam, kaip tinkamai valdyti savo investicijas.

Remiantis tyrimo duomenimis, apie pusė visų apklaustų II pensijų pakopos dalyvių (51 proc.) nurodė, kad didesnę sumą pensijai jiems padėtų sukaupti gyventojų pajamų mokesčio lengvata, kuri būtų taikoma atsižvelgiant į per metus į pensijų fondą pervestų lėšų sumą.

Antroje vietoje tarp dažniausiai minėtų priemonių nurodoma skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto – ją įvardijo 47 proc. apklaustųjų. Kiek daugiau kaip trečdalis (36 proc.) apklausos dalyvių mano, kad jų pensijų fonde laikomos lėšos labiau galėtų išaugti dėl mažesnių fondų valdymo mokesčių.

„Apklausos rezultatai rodo, kad nuo kitų metų pradžios įsigaliosiantys pensijų reformos pokyčiai turėtų patenkinti daugelio kaupiančiųjų II pensijų pakopoje lūkesčius. Reforma numato skatinamąją įmoką iš valstybės biudžeto, kaupimą gyvenimo ciklo fonduose ir mažesnius fondų administravimo mokesčius – šie pokyčiai ilguoju laikotarpiu gyventojams turėtų padėti sukaupti daugiau lėšų savo senatvei“, − komentuoja „Swedbank investicijų valdymo“ vadovas.

33 proc. apklausos respondentų nurodė, kad daugiau lėšų jie sukauptų prisidėdami asmeninėmis įmokomis į pensijų fondą. Pastarąjį variantą dažniau rinkosi didžiausios pajamų grupės, kur vienam šeimos nariui tenkančios pajamos per mėnesį viršija 500 eurų, atstovai.

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu šių metų rugsėjo mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Jos metu visoje šalyje apklausti 604 gyventojai, kaupiantys senatvei II pensijų pakopoje.