Stiprėja investavimo kultūra Lietuvoje: reguliariai investuojančių skaičius išaugo kartais

Keičiasi Lietuvos gyventojų finansų valdymo įpročiai – vis didesnė dalis gyventojų pradeda investuoti. „Swedbank“ duomenimis, investuojančių klientų skaičius per metus išaugo beveik 50 proc. ir pasiekė 137 tūkst., o jų valdomas turtas padidėjo nuo 1,13 mlrd. iki 1,48 mlrd. eurų. Vis dėlto, nepaisant šio proveržio, Lietuvos investavimo mastas vis dar reikšmingai atsilieka nuo Vakarų Europos, o tai rodo didelį neišnaudotą potencialą.

Pokytis valdant finansus

„Matome vis ryškesnius pokyčius finansų valdymo kultūroje. Per penkerius metus net 5,5 karto išaugęs investuojančių banko klientų skaičius rodo, kad investavimas Lietuvoje iš nišinės veiklos vis labiau tampa įpročiu. Daugiau žmonių supranta, kad jų finansinė ateitis ir priklauso ne tik nuo pajamų ir taupymo, bet ir nuo gebėjimo taupomas lėšas įdarbinti. Stiprų impulsą šiam pokyčiui suteikė nauji patogūs investavimo įrankiai bei paslaugos prieinamumas: šiandien investuoti gali kiekvienas, turintis išmanųjį telefoną ir bent vieną laisvą eurą“, – sako „Swedbank“ Lietuvoje valdybos pirmininkė Inga Skisaker.

Statistika rodo, kad investuojantys Lietuvos gyventojai vis dažniau apsisprendžia tą daryti reguliariai. „Swedbank“ duomenimis, periodiškai investuojančių klientų skaičius vien per metus išaugo beveik keturis kartus – nuo 17 iki daugiau nei 67 tūkst. 2026 m. sausio pabaigoje. Reguliariai investuoja kas antras naujas investuotojas, o dauguma pradeda nuo nedidelių sumų ir laikui bėgant jas didina. Iš viso per praėjusius metus periodiniais mokėjimais investuota 32,4 mln. eurų – tai yra 53 proc. daugiau nei 2024 m.

Reguliarumas investuojant yra itin svarbus, nes investuojant tą pačią sumą dalis vienetų nuperkama rinkoms esant pakilime, o dalis – joms koreguojantis. Taip sumažinama rizika investuoti visą sumą netinkamu momentu ir išlyginami rinkų svyravimai. Be to, periodinis investavimas padeda išvengti emocinių sprendimų – vietoje bandymo prognozuoti trumpalaikius pokyčius investuotojas koncentruojasi į ilgalaikį tikslą.

Pasak I. Skisaker, investuotojų augimas Lietuvoje atspindi ir globalias tendencijas. Europos finansinių paslaugų analitinis centras „Eurofi“ skelbia, kad 2022–2024 m. laikotarpiu Europoje atsirado apie 11 mln. naujų mažmeninių investuotojų, o jų vaidmuo rinkose nuosekliai stiprėja. Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, šiandien mažmeniniai investuotojai generuoja iki trečdalio prekybos apimčių didžiausiose pasaulio rinkose.

Neišnaudotas potencialas

Nepaisant spartaus augimo, Lietuva pagal investavimo mastą vis dar atsilieka nuo daugelio Europos šalių. Šiuo metu Lietuvos gyventojų į akcijas ir investicinius fondus nukreiptas turtas siekia apie 3,9 mlrd. eurų ir sudaro tik 4,7 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Tuo metu Europoje, ypač Šiaurės šalyse, šie rodikliai yra kelis kartus aukštesni – Danijoje gyventojų investicijos į akcijas ir investicinius fondus sudaro apie 46,2 proc. BVP, Švedijoje – net 60,1 proc., Suomijoje – 38,5 proc.

„Šie skirtumai rodo ne tik atotrūkį, bet ir galimybę. Kuo daugiau gyventojų investuoja, tuo daugiau kapitalo dirba ekonomikos augimui – finansuoja verslų plėtrą, kuria darbo vietas ir stiprina pačių žmonių finansinį saugumą“, – teigia I. Skisaker.

Pasak jos, investavimo svarbą pastaraisiais metais ypač išryškino ir aukšta infliacija, dėl kurios neįdarbintos lėšos ilgainiui praranda vertę.

Vis dėlto didelė dalis lėšų vis dar lieka neįdarbinta – Lietuvos gyventojai einamosiose sąskaitose ar terminuotuose indėliuose laiko daugiau nei 28,5 mlrd. eurų. Net ir dalį šių lėšų nukreipus į investavimą, jos galėtų kurti reikšmingai didesnę vertę tiek patiems gyventojams, tiek visai ekonomikai.

Fondai – populiariausias pasirinkimas

„Swedbank“ duomenys atskleidžia, kad pradedantys investuotojai dažniausiai pirmosioms investicijoms renkasi diversifikuotus produktus – investicinius fondus, kuriuos sudaro įvairūs vertybiniai popieriai. Taip mažinama rizika. Labiau pažengę investuotojai savo portfelį dažnai papildo ir konkrečiomis akcijomis.

„Šiandien investavimo įrankiai yra paprastesni, labiau prieinami ir geriau pritaikyti mažmeniniams investuotojams. Tačiau nors pradėti investuoti tapo lengva, norint tai daryti sėkmingai būtina suprasti pagrindinius principus ir laikytis disciplinos. Reguliarumas, ilgalaikė orientacija ir diversifikacija leidžia išvengti emocinių sprendimų, sumažina rinkos svyravimų įtaką ir padeda nuosekliai auginti kapitalą“, – teigia „Swedbank“ Lietuvoje vadovė.

„Swedbank“ duomenys taip pat rodo, kad gyventojams svarbi ne tik investicijų grąža, bet ir jų kryptis. Auga susidomėjimas investicijomis, susijusiomis su saugumu ir atsparumu – tai atsispindi tiek sėkmingai platinamose gynybos obligacijų emisijose, tiek aktyviame investavime į su saugumo ir gynybos sektoriumi susijusius fondus.