Išlaidos – dvigubos, iš anksto ruošėsi ne visi: kas gyventojų laukia po atostogų?

Net 4 iš 5 šalies gyventojų per atostogas išleidžia bent du kartus didesnę sumą nei įprastą mėnesį, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Tačiau padidėjusioms išlaidoms iš anksto ruošiasi mažiau nei pusė apklaustųjų.

Net ir kruopščiai planuojant atostogas, jos daugeliui tampa vienu didžiausių metų finansinių įvykių. Apklausos duomenys rodo, kad 78 proc. šalies gyventojų per atostogas išleidžia bent dvigubai daugiau nei įprastą mėnesį. Iš jų 52 proc. teigia išleidžiantys du kartus didesnę sumą, 21 proc. – tris kartus daugiau, o 5 proc. pripažįsta, kad jų atostogų išlaidos būna didesnės keturis kartus ar daugiau.

Pats faktas, kad atostogų metu išlaidos išauga, savaime nėra problema. Atostogos nėra įprastas mėnuo, todėl natūralu, kad joms skiriame daugiau lėšų. Rizika atsiranda tuomet, kai didesnės išlaidos nėra suplanuotos, o jų poveikį tenka jausti jau grįžus į kasdienybę. Tuomet rugsėjis gali prasidėti ne tik su naujais darbais ar mokslais, bet ir su būtinybe taisyti vasaros finansinius sprendimus.

Taupo kas antras, vyktų ir su skolomis

Nors beveik aštuoni iš dešimties gyventojų pripažįsta, kad per atostogas išleidžia gerokai daugiau nei įprastai, iš anksto joms ruošiasi mažiau nei pusė apklaustųjų. Tyrimas rodo, kad 52 proc. gyventojų atostogoms visai netaupo. Iš jų 49 proc. nurodo atostogaujantys iš einamųjų lėšų, 2 proc. atostogoms skolinasi, o 1 proc. atostogas finansuoja iš II pakopos pensijų fondų atgautomis lėšomis.

Tuo metu beveik 29 proc. taupančiųjų tai pradeda daryti likus daugiau nei pusmečiui iki atostogų, o penktadalis – prieš 2–3 mėnesius.

Sprendimas atostogoms skolintis ar atostogauti ilgalaikio finansinio saugumo sąskaita – ydingas finansinės sveikatos atžvilgiu. Tuo metu poilsis iš einamųjų pajamų nebūtinai reiškia prastą finansinę situaciją. Dalis gyventojų gali sau leisti padengti atostogų išlaidas neatsisakydami kitų svarbių finansinių tikslų. Vis dėlto, toks modelis tampa gerokai rizikingesnis, jei po atostogų nelieka santaupų nenumatytiems atvejams arba tenka riboti būtinąsias išlaidas.

Nerimą kelia ir kai kurios finansinės gyventojų nuostatos, kurias atskleidė tyrimas. Net 40 proc. respondentų teigia, kad vyktų atostogauti turėdami neišmokėtą vartojimo paskolą. Panaši dalis poilsiautų būdami skolingi iki mėnesio pajamų dydžio sumą draugams ar artimiesiems, o 14 proc. vyktų į kurortus ar pažintines keliones turėdami pradelstų mokėjimų, dešimtadalis – net turėdami didžiulių skolų.

Poilsis yra svarbi geros savijautos dalis, tačiau jis neturėtų būti planuojamas finansinio stabilumo sąskaita. Jei žmogus jau turi skolų, verta ieškoti tokių poilsio formų, kurios atitiktų jo finansines galimybes ir neapsunkintų kelio atkurti stabilią finansinę padėtį.

Reikalinga savalaikė finansinės realybės patikra

Po atostogų verta atlikti savotišką finansinę inventorizaciją. Pirmiausia – įsivertinti, ar vasaros išlaidos nepakoregavo kitų finansinių planų: ar liko pakankamas santaupų rezervas, ar nepadidėjo kredito kortelės įsiskolinimas, ar artimiausiais mėnesiais neprireiks koreguoti biudžeto.

Jei atostogoms buvo išleista daugiau nei planuota, svarbiausia ne ieškoti greitų sprendimų, o kuo anksčiau grįžti prie finansinės disciplinos. Peržiūrėti artimiausių mėnesių biudžetą, atsisakyti nebūtinų spontaniškų pirkinių, atkurti finansinį rezervą jei jis buvo panaudotas bei grįžti prie reguliaraus taupymo ar investavimo. Kuo ilgiau šie sprendimai atidedami, tuo didesnė tikimybė, kad vasarą patirtos išlaidos bus dengiamos ateities finansinių tikslų sąskaita.

Po vasaros taip pat verta sąžiningai atsakyti sau į klausimą, ar pasirinktos atostogos atitiko realias finansines galimybes. Jei dėl jų teko išleisti santaupas, atidėti kitus planus ar patirti daugiau finansinės įtampos, kitą kartą verta ieškoti tokio poilsio, kuris leistų pailsėti nepabloginant finansinės padėties. Geriausios atostogos yra tos, po kurių nereikia dar kelis mėnesius balansuoti savo finansų.

Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą 2026 m. balandžio 18–28 d. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliko nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1021 respondentas, tyrimo rezultatai reprezentuoja 18–75 metų šalies gyventojų nuomones ir vertinimus.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją