Kiek kasdien sumokame už klimato kaitą?

Gamtos stichijos, tiekimo sutrikimai ar augančios kainos tampa vis labiau jaučiamais klimato kaitos padariniais kasdienybėje. Šie pokyčiai veikia ne tik pasaulio ekonomiką, bet ir kiekvieno mūsų piniginę. Kiek jau šiandien mokame už klimato kaitą ir kokios išlaidos laukia ateityje, jei nieko nesiimsime?

Pasaulio temperatūra

Remiantis NASA mokslininkų atliktais stebėjimais, 2024 m. vidutinė pasaulinė oro temperatūra buvo aukščiausia per visą stebėjimų istoriją ir 1,5 laipsnio Celsijaus viršijo prieš pramonės revoliuciją buvusią temperatūrą. Šiais metais situacija nesikeičia, o beveik kas mėnesį yra gerinami anksčiau buvę šilumos rekordai. Skaičiuojama, kad šių metų sausį vidutinė pasaulinė temperatūra buvo netgi 1,75 laipsnio Celsijaus aukštesnė nei prieš pramonės revoliuciją.

Lietuvos temperatūra

Lietuva nėra išimtis, o klimato kaita keičia situaciją ir čia. Pavyzdžiui, kaip skelbia meteorologai, šiemet Lietuvoje kovo 6-11 dienomis buvo paeiliui išmatuoti net šeši aukščiausios oro temperatūros rekordai, kai temperatūra siekė ir daugiau nei 18 laipsnių. Balandžio 17 dieną šilumos rekordas buvo pasiektas dar kartą.

Kartais tokie rekordai yra net malonūs – ankstyvo pavasario šiluma kviečia daugiau būti lauke ir užsiimti mėgstamomis pramogomis. Visgi, už šiuos mažus malonumus mokame didelę kainą dėl ekstremalių gamtos reiškinių – karščio bangų, sausrų, potvynių ar uraganų, kurie, klimatui šylant, tampa vis dažnesni, intensyvesni ar mažiau nuspėjami.

Gamtos stichijų sukelti nuostoliai

Kartu su šylančia temperatūra ir dažnesniais ekstremaliais gamtos reiškiniais auga neigiama įtaka šalių ekonomikoms. 

1. Tiesioginiai nuostoliai 

Tiesioginiai nuostoliai Kalifornijoje 2025 m.: 

Šių metų sausį Kalifornijos valstiją nusiaubę gaisrai sunaikino daugiau nei 16 tūkst. pastatų. Skaičiuojama, kad tiesioginė gaisrų žala galėjo siekti nuo 66 iki 115 milijardų eurų. Mokslininkai neabejoja, kad gaisrai kilo dėl užsitęsusios sausros, kurią sukėlė klimato kaitos pokyčiai. 1980-2023 m. 

Tiesioginiai nuostoliai Lietuvoje 2024 m.:

Tiesioginiai nuostoliai Lietuvoje 1980–2023 m.:

Su klimatu susiję ekonominiai nuostoliai pagal šalį

1980-2023 m. ES šalių tiesioginiai agreguoti gamtos stichijų sukelti nuostoliai eurais, tenkantys vienam gyventojui.

1. Netiesioginiai nuostoliai

Globalizacija ir tiekimo grandinės sukuria kanalus, kuriais klimato kaitos sukelti pokyčiai gali plisti ne tik tarp sektorių, bet ir sienų – per prekybą, finansus, ekosistemas ir kt. Pavyzdžiui, dėl karščio bangų sumažėjęs kavos derlius Brazilijoje ar Kolumbijoje prisideda prie brangesnės kavos ir Lietuvoje. O dėl karščių poveikio elektros tinklams sustabdyta pramonė Kinijoje ar kitoje šalyje gali virsti Lietuvos verslui svarbių tiekimo grandinių sutrikimais.

Neįprastos oro sąlygos taip pat gali lemti pasikeitusius vartojimo įpročius, t. y. skatinti daugiau laiko leisti patalpų viduje bei mažiau naudotis įvairiomis lauke teikiamomis paslaugomis. Galiausiai, vis daugiau lėšų tenka nukreipti būsto ir infrastruktūros pritaikymui prie intensyvaus karščio, kritulių ar kitų reiškinių.

Anot kai kurių mokslinių tyrimų, norėdami įvertinti tikrąją ekstremalių gamtos reiškinių kainą ekonomikai, tiesioginę jų žalą turėtume padidinti nuo 2 iki 10 kartų.

Tiesioginiai + netiesioginiai nuostoliai Lietuvoje 1980–2023 m.:

Europos Centrinio Banko tyrimas rodo, kad jei mūsų klimatas ir toliau šils tokiais tempais kaip iki šiol, norėdami įvertinti tikruosius gamtos stichijų nuostolius ekonomikai 2050 m., tiesioginių nuostolių sumą turėsime dauginti iš 15.

• 1980-2023 m. Europos šalių agreguoti tiesioginiai ir netiesioginiai gamtos stichijų sukelti nuostoliai – viso eurais (konservatyviausias įvertinimas)
• 1980-2023 m. Europos šalių agreguoti tiesioginiai ir netiesioginiai gamtos stichijų sukelti nuostoliai – proc. nuo metinio šalies BVP (konservatyviausias įvertinimas)

Nuostoliai Lietuvai ateityje

• Pasauliui nesėkmingai kovojant su klimato kaitos stabdymu, stichinių gamtos reiškinių sukeliami nuostoliai pasaulio ekonomikai kasmet didėja, o neigiamas jų poveikis ateityje gali dar labiau apriboti ekonomikos augimą.

Jei nebus esminių pokyčių gyventojų ir verslo elgsenoje klimato kaitos atžvilgiu, finansinė našta toliau didės – tiek dėl būtinybės kompensuoti gamtos stichijų sukeltą žalą, tiek dėl investicijų į prisitaikymą prie vis labiau kintančių klimato sąlygų. Tiesa, negalime ignoruoti akivaizdaus progreso Lietuvoje. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Lietuva iš atsinaujinančių energijos šaltinių pasigamino beveik 50 proc. visos suvartotos elektros energijos. Visgi, dar daug darbo turime padaryti mažindami šiltnamio efektą sukeliančių emisijų kiekį kitose srityse, ypač transporto sektoriuje.

Sprendimai, padedantys prisitaikyti ir mažinti klimato kaitą

Pirmiausia, reikia imtis visų priemonių, kad žaliosios ekonomikos transformacija įvyktų kuo greičiau. Visų antra, sušvelninti ekstremalių oro reiškinių padarinius aktyviai prisitaikant: diegiant techninius sprendimus ar naudojantis draudimo užtikrinama finansine apsauga. Ir galiausiai, bent šiek tiek sumažinti klimato kaitos įtaką mūsų šaliai ir asmeninei piniginei pasinaudojant kuriamomis jos galimybėmis – statant saulės elektrines, į Lietuvą pritraukiant didesnius turistų srautus ar tampant vyno šalimi.

Daugiau aktualios informacijos:

Tvaresni kasdieniai pasirinkimai:

• Kas yra asmeninis CO2 pėdsakas ir kaip reikėtų jį mažinti? 

Ieškantiems namų, atnaujinantiems namus ar tiesiog siekiantiems tvarumo kasdienybėje:

• Tvarių namų gidas 

Svarstantiems, ar elektromobilis jau apsimoka, ir ne tik:

• Tvarus transportas 

Ieškantiems draudimo:

• Turto draudimas: ką verta žinoti ir į ką atkreipti dėmesį renkantis draudimo sumas
• Nelaimės namuose gali kainuoti daug: ką svarbu žinoti apie būsto draudimą