Žaliasis sprendimas pramonei ir transportui, kuris veikia jau šiandien

Per pastaruosius metus teorinės diskusijos apie žaliąją energetiką tapo labai praktiškos. Vienas ryškiausių to įrodymų – spalį įvykusi pirmoji virtualaus biometano skystinimo operacija Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminale. Tai puikus pavyzdys, kad žalioji energija tampa realiu sprendimu, kurį gali naudoti verslas. Ypatingai tie sektoriai, kuriems elektrifikacija nėra greitas ar ekonomiškai veiksmingas kelias.

Biometanas šiandien yra turbūt patraukliausia praktinė alternatyva pramonei ir sunkiajam transportui. Šios sritys susiduria su didžiausiais technologiniais barjerais elektrifikacijai – sunkiojo transporto sektoriuje ji praktiškai nevyksta, o pramonėje dauguma aukštos temperatūros procesų techniškai yra sunkiai pritaikomi elektrai.

Todėl čia reikalingas kitoks atsakas – sprendimai, kuriuos galima įgyvendinti nedelsiant, išnaudojant vietinius išteklius ir jau turimą infrastruktūrą. Pavyzdžiui, biometano pasitelkimas.

Kodėl būtent biometanas?

Šios „žaliosios dujos“ išsiskiria tuo, kad įsilieja į esamas dujų sistemas ir nereikalauja esminių infrastruktūrinių pokyčių. Biometaną galima naudoti pramoninėse šilumos gamybos sistemose, garo katiluose, aukštos temperatūros gamybos linijose bei sunkiojo transporto degaluose. Tai leidžia verslams mažinti emisijas iš karto, neplanuojant daugiamečių investicijų į visiškai naujas technologijas.

Be to, biometanas yra žiedinis sprendimas. Jis gaminamas iš organinių atliekų – nuo žemės ūkio iki maisto pramonės. Vienas didžiausių privalumų – mėšlo panaudojimas, kuris leidžia sutaupyti itin daug CO₂ emisijų. Po biodujų išgavimo likusios medžiagos (digestatas) gali būti grąžinamos ūkininkams kaip daug maistingųjų elementų turinčios trąšos. Taip išsprendžiamos dvi problemos vienu metu: mažinamos emisijos ir sukuriama pridėtinė vertė iš atliekų, kurios kitu atveju būtų tik papildoma našta.

Europos politika ir augantis spaudimas dekarbonizuoti

Europos Sąjunga (ES) biometaną traktuoja ne kaip papildomą energijos rūšį, o kaip strateginį instrumentą. Europos Komisijos patvirtintos Europos „REPowerEU“ plano nuostatos bei „RED III“ direktyvos numato reikšmingą biometano gamybos plėtrą ir aiškų siekį iki 2030 m. pasiekti 35 mlrd. m³ gamybos. Šiam tikslui numatyta 37 mlrd. eurų investicijų į infrastruktūros modernizavimą, tyrimus, inovacijas ir finansavimo prieinamumą.

Šis ES tikslas bei susijusios žaliosios transformacijos priemonės formuoja ir verslo aplinką – pramonės, transporto ir šilumos sektoriai susidurs su didėjančia CO₂ kaina, griežtesniais reikalavimais ir poreikiu greičiau pereiti prie tvarių alternatyvų. Tai ypač aktualu sektoriams, kurie jau dabar ieško degalų ir energijos rūšių, galinčių pakeisti tradicines dujas.

Europoje biometanas sparčiausiai plėtojamas Vokietijoje ir Suomijoje, kuriose jis tampa viena pagrindinių dekarbonizacijos priemonių. Vokietijoje biometano paklausa ypač auga pastatų šildymo ir žemės ūkio sektoriuose, o dalį šio poreikio jau dengia regioninė, įskaitant ir Lietuvos, gamyba.

Lietuvos potencialas

Lietuva turi stiprią pradinę poziciją. Mūsų žemės ūkio sektorius generuoja didelius organinių atliekų srautus, kurie gali tapti žaliava biometanui. Nacionaliniai energetikos planai numato, kad Lietuva iki 2030 m. galėtų pasiekti apie 1,4 TWh biometano gamybą. Nuo 2040 m. – iki 3,4 TWh. Todėl potencialas nėra teorinis – jis įvertintas ir įtrauktas į strateginius dokumentus.

Nuo 2024 m. vidurio Alternatyviųjų degalų įstatyme įtvirtintas tikslas – iki 2030 m. užtikrinti, kad atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje sudarytų ne mažiau kaip 29 %, iš kurių biodujų ir nebiologinės kilmės dujinių degalų dalis – ne mažiau kaip 5,2 %. Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkė numato, kad iki 2030 m. 50 % galvijų mėšlo turėtų būti panaudojama biodujų gamybai. Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas (NEKSVP) numato, kad biodujų poreikis transporto sektoriuje iki 2040 m. išaugs net 7 kartus, lyginant su 2023 m.

Infrastruktūra biometanui pramonės ir energetikos gamyboje jau pritaikyta. SGD terminalo biometano operacija parodė, kad technologiniai ir logistiniai pajėgumai egzistuoja. Transporto sektoriuje reikalinga infrastruktūra dar vystoma, tačiau pirmieji projektai jau juda į priekį.

Biometano sektorius gali tapti nauju tvarios energetikos augimo etapu, panašiai kaip prieš dešimtmetį vėjo ir saulės energetika. Jau dabar rinkoje juda reikšmingi projektai, o žemės ūkio sektoriaus įmonės, panašu, žengs pagrindinį vaidmenį šiame procese.

Kur tai veda verslą?

Biometanas nėra tik žaliąją energetiką papildantis elementas. Jis tampa svarbia pramonės, transporto ir dalies šilumos sektoriaus dekarbonizacijos kryptimi. Šiandien tai puikiai matyti ir praktikoje. Pavyzdžiui, jau ir viešojoje erdvėje vis dažniau ir garsiau nuskamba Lietuvoje veikiančios įmonės, naudojančios biometanu varomus vilkikus ir taip mažinančios savo logistikos emisijas. Tokie ir panašūs sprendimai organizacijoms reiškia galimybę stabilizuoti energijos kaštus, sumažinti riziką, susijusią su dujų kainų svyravimais, ir pasiruošti augančiai CO₂ kainai.

Taigi, biometanas tiek gamintojams, tiek vartojančioms įmonėms atsiranda kaip reali ir tvari alternatyva – vietinis, prognozuojamas ir aplinkai draugiškas energijos šaltinis. Jis gali suteikti konkurencinį pranašumą tiems, kurie planuoja ilgalaikę plėtrą.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją.