Daugiau nei ataskaita: kaip savanoriškas skaidrumas kuria konkurencinį pranašumą

Tvarumo rodiklių viešinimas nėra privalomas visoms įmonėms, tačiau dalis verslų jį renkasi kaip skaidrumo ir veiklos valdymo priemonę. Viešai atskleidžiami duomenys leidžia struktūruoti procesus, vertinti rizikas ir pagrįsti sprendimus. Specialistai pasakoja, kokią naudą verslas mato viešindamas tvarumo informaciją.

Sprendimą viešinti tvarumo rodiklius įmonės dažnai sieja su poreikiu turėti aiškų, palyginamą ir patikimą pagrindą dialogui su klientais, partneriais bei kitomis suinteresuotosiomis šalimis. Viešai pateikiami duomenys leidžia sumažinti papildomų užklausų ar auditų poreikį bei užtikrinti nuoseklią komunikaciją skirtingose rinkose. Toks požiūris taip pat padeda struktūruoti vidinius procesus, aiškiau apibrėžti prioritetus ir priimti sprendimus, grindžiamus konkrečiais rodikliais.

LTG tvarumo vadovas Andrius Bagdonas sako, kad tvarumo siekiančios organizacijos ne tik užsitikrina konkurencinį pranašumą ir gali patenkinti suinteresuotųjų šalių lūkesčius, bet ir prisideda prie darnios, bendromis vertybėmis grįstos ateities, atsižvelgiant į būsimų kartų poreikius. Jis pasakoja, kad didžiausios geležinkelių grupės Baltijos šalyse atveju skaidrumas yra glaudžiai susijęs su viešuoju interesu ir atsakomybe visuomenei.

„Esame strateginės reikšmės įmonių grupė, kurios vienintelis akcininkas yra valstybė, todėl keliame sau aukštus skaidrumo ir atsakomybės standartus. Mūsų svarbiausios išorinės suinteresuotos šalys yra ne tik tiekėjai bei klientai, bet ir plačioji visuomenė – užtikriname būtinąjį susisiekimą, mokame valstybei dividendus, kuriame infrastruktūrą regionų plėtrai. Tvarumo informacijos viešinimas ne tik parodo LTG poveikį aplinkai ir visuomenei, bet ir atskleidžia, kaip tą poveikį ir su juo susijusias rizikas valdome“, – teigia pašnekovas.

Lauryna Šipaitytė, gamybos ir inžinerinių sprendimų UAB OSS kokybės inžinierė, pritaria, kad tvarumo strategija yra būtina šiuolaikinio verslo konkurencingumo ir ilgalaikės plėtros sąlyga. Anot jos, sprendimas viešinti tvarumo rodiklius buvo strateginis žingsnis, kuris su kaupu pasiteisino, nusprendus siūlyti paslaugas kitose Europos rinkose.

„Sprendimas viešai skelbti tvarumo rodiklius buvo strateginis ir ilgalaikis. Nors tiesioginio spaudimo iš klientų nejautėme, dirbdami su Skandinavijos ir Europos rinkomis matome aiškią kryptį – tvarumo, aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės klausimai tampa neatsiejama verslo dalimi. Viešindami informaciją siekiame būti skaidrūs, atsakyti į pasikartojančius klientų klausimus ir aiškiai parodyti, kad šios temos mūsų įmonėje yra valdomos sistemiškai“, – pasakoja ji.

Kas aktualu klientams

OSS veiklą pradėjo 2007 metais Plungėje. Dabar technologinius vamzdynus, rezervuarus ir pramonines talpyklas montuojanti, remontuojanti ir prižiūrinti įmonė 90 % paslaugų teikia užsienio šalyse, turi atstovybes Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje. L. Šipaitytė dalinasi, kad rodiklių matavimas padeda geriau suprasti savo veiklą, greičiau priimti pagrįstus sprendimus ir kryptingai planuoti tolesnius veiksmus. Anot jos, viešai pateikiami duomenys keičia ir bendravimo su klientais pobūdį.

„Mūsų veikloje ypač svarbus pasitikėjimas. Skaidriai pateikiami duomenys leidžia iš anksto atsakyti į daugelį klausimų, kuriuos anksčiau turėdavome spręsti individualiai. Tai ypač aktualu Skandinavijos klientams, kurie dažnai atlieka auditus ar pateikia tvarumo klausimynus. Vieša informacija leidžia parodyti, kad įmonė turi veikiančias sistemas, valdo rizikas ir supranta savo atsakomybę tiekimo grandinėje. Taip klientams ir partneriams sumažėja papildomų patikrų poreikis“, – akcentuoja ji.

LTG, identifikuodama prioritetines tvarumo temas, atsižvelgia į suinteresuotųjų šalių lūkesčius.

„Skelbdami informaciją apie LTG tvarumo veiklas, projektus, tikslus ir pasiekimus, akcentuojame tas temas, kurios yra aktualiausios mūsų darbuotojams, klientams, tiekėjams, bendruomenėms, akcininkui ir kitoms suinteresuotoms šalims. Tikime, kad tokiu būdu skaidriai komunikuojame būtent tai, kas daro didžiausią įtaką ir rūpi visiems“, – atskleidžia A. Bagdonas.

Pasak pašnekovo, toks požiūris didina pasitikėjimą organizacija ir suteikia aiškesnį supratimą apie jos kryptį tvarumo srityje.

Vidinės kultūros dalis

Nors tvarumo rodiklių viešinimas dažnai siejamas su išorine komunikacija, abiejų organizacijų patirtis rodo, kad naudą jaučia ir komandos.

„Geležinkeliai yra viena tvariausių transporto priemonių, todėl suvokimas apie ekologiją, efektyvius keliavimo ar krovinių gabenimo būdus, saugumą yra tarsi užkoduotas LTG genome. Kolegos vis geriau supranta, kad tvarumas susijęs ir su daugybe kitų svarbių organizacijos veiklos sričių: įmonės atsparumu, kibernetine sauga, lygiomis galimybėmis, etišku elgesiu, nuolatiniu tobulėjimu, galimybe visiems klientams naudotis paslaugomis ir gauti sąžiningą informaciją“, – keletą prioritetinių krypčių įvardija A. Bagdonas.

Anot tvarumo vadovo, įvairus prioritetų spektras suteikia galimybę beveik visiems darbuotojams prisidėti prie tvarumo tikslų ir iniciatyvų įgyvendinimo, nepriklausomai nuo jų užimamų pareigų.

„Jau dvejus metus LTG įgyvendina LEAN metodika paremtą nuolatinio tobulėjimo programą, kurios dėka visi LTG darbuotojai gali pateikti ir įgyvendinti atrinktas iniciatyvas „Idėjų traukinyje“, taip pat – ir tvarumo srityje. LTG nuosekliai siekia, kad įmonių grupės ateitis būtų grįsta atsakomybe, o priimant verslo sprendimus visuose lygmenyse būtų laikomasi tvarumo principų ir vertybių“, – pabrėžia jis.

L. Šipaitytė pasakoja, kad UAB OSS atveju darbuotojų įsitraukimą labiausiai sustiprino ne pats viešinimas, o sistemingas rodiklių stebėjimas ir realūs veiksmai.

„Santykį su darbuotojais keičia praktiniai veiksmai. Administracijos darbuotojai yra tiesiogiai įtraukti į procesus, o gamyboje didžiausią poveikį turėjo didesnis sistemingumas ir aiškiai akcentuota šių temų svarba. Nuoseklus rodiklių monitoringas, ypač darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, analizė ir realūs gerinimo veiksmai leido darbuotojams pamatyti, kad jų pastebėjimai yra svarbūs. Tai palaipsniui didina įsitraukimą ir pasitikėjimą, o kartu prisideda ir prie įmonės patrauklumo darbo rinkoje, ypač kvalifikuotiems specialistams“, – teigia ji.

Iššūkiai: laikas, duomenys ir procesai

Pašnekovai neslepia, kad tvarumo duomenų viešinimas reikalauja papildomų pastangų. Pavyzdžiui, UAB OSS didžiausiu iššūkiu tapo didesnė administracinė našta.

„Projektinė veikla reikalauja lankstumo, todėl papildomų duomenų rinkimas ir analizė iš pradžių atrodė kaip papildoma našta. Tačiau jau veikiančios kokybės, aplinkosaugos ir darbuotojų saugos vadybos sistemos sudarė tvirtą pagrindą, leidžiantį struktūruotai integruoti tvarumo rodiklius. Po truputį gilindamiesi į metodikas ir gerindami vidinę struktūrą pasiekėme, kad šie procesai taptų vis efektyvesni ir natūraliai įsilietų į kasdienę veiklą“, – teigia L. Šipaitytė.

Pasak jos, ši patirtis parodė, kad tvarumo rodikliai efektyviausiai veikia tada, kai jie integruojami į jau veikiančias sistemas.

A. Bagdonas pasakoja, kad LTG prireikia nemažai pastangų, norint surinkti duomenis iš pirminių šaltinių ir užtikrinti jų kokybę.

„Nustatant poveikio klimatui mažinimo ar energinio efektyvumo tikslus, pasirenkant priemones, skaičiuojant investicijas ir sekant progresą, labai svarbu gauti informaciją iš pirminių šaltinių, išvengti duomenų dubliavimo ar trūkumo bei žmogiškųjų klaidų. Todėl naudojame specializuotą programinę įrangą, automatizuojame skaitinių duomenų surinkimą, ŠESD skaičiavimą, tobuliname vidinius procesus ir kokybės kontrolę“, – dalinasi pašnekovas.

Nuolatinės pastangos jau dabar duoda apčiuopiamų rezultatų. UAB OSS sprendimus grindžia realiais duomenimis, kurie leidžia aiškiau planuoti investicijas ir objektyviai vertinti jų poveikį.

„Vienas iš pavyzdžių – sprendimas įsirengti saulės elektrines administraciniam ir gamybiniam pastatui, kad galėtume mažiau elektros energijos pirkti iš tinklo. O nuolatinis energijos, vandens ir atliekų stebėjimas padeda identifikuoti efektyvumo didinimo galimybes ir kryptingai optimizuoti procesus“, – keletą rezultatų įvardija L. Šipaitytė.

A. Bagdonas taip pat džiaugiasi pasiekimais: LTG Valdymo koordinavimo centro kasmetiniame gerosios valdysenos indekse yra tarp geriausiai vertinamų įmonių grupių, jos tvarumo valdymas įvertintas maksimaliu balu (A+).

„Šiemet mums taip pat pirmą kartą suteikti pasaulinio lygio tvarumo reitingai „EcoVadis“ (Bronza) ir „MSCI ESG rating“ (AA), kurie leidžia pasilyginti su tarptautinėmis įmonėmis, geriau suvokti pasaulines tendencijas, tvarumo valdymo praktikas, savo pasiekimus bei įvardinti tobulintinas sritis“, – sako pašnekovas.

Patogus skaidrumo įrankis

Abi įmonės savo tvarumo duomenis viešina pasinaudodamos Tvarumo indeksu. Šis „Swedbank“ ir „Verslo žinių“ pristatytas įrankis suteikia galimybę įmonėms sužinoti savo tvarumo įvertį ir matyti jį šalia finansinių rodiklių portale rekvizitai.lt. Skirtingai nei tradicinės tvarumo ataskaitos, indeksas leidžia sistemingai įsivertinti esamą situaciją, identifikuoti tobulėjimo kryptis ir kartu prisidėti prie bendros rinkos brandos augimo.

L. Šipaitytė sako, kad OSS Tvarumo indeksą pasirinko dėl jo struktūros ir skaidrumo.

„Šis formatas leidžia išvengti perteklinių ataskaitų ir pateikti informaciją aiškiai bei palyginamai. Informacija šiame kanale yra lengviau prieinama nei atskirose interneto svetainėse, o pats indeksas padeda sistemingai įvertinti, kur esame ir kur galime tobulėti“, – mano ji.

A. Bagdonas mano, jog tai gera iniciatyva skatinant suvokimą, kad visos įmonės yra tarpusavyje susijusios, nes teikiamos paslaugos, prekės ar medžiagos lemia visos vertės grandinės tvarumą.

Įmonėms, kurios dar tik pradeda matuoti ir viešinti tvarumo rodiklius, pašnekovai pataria pirmiausia susidėlioti aiškius prioritetus.

„Rekomenduočiau kruopščiai atlikti dvejopo reikšmingumo analizę, kuri leidžia identifikuoti įmonei svarbias tvarumo temas iš poveikio ir finansinės perspektyvos. Jei tik įmanoma, taip pat siūlyčiau į analizę įtraukti kuo įvairesnes suinteresuotąsias šalis: darbuotojus, tiekėjus, klientus“, – pataria A. Bagdonas.

Dar vienas svarbus aspektas, pasak jo, – pamatuojami ir motyvuojantys aplinkosauginiai, socialiniai ir valdysenos tikslai, prie kurių įgyvendinimo laikui bėgant galėtų prisidėti kuo daugiau kolegų. Ne mažiau svarbu ir nuolatinis švietimas, kompetencijų kėlimas siekiant ne tik pateikti prasmingas ir skaidrias ataskaitas, bet ir geriau suvokti atsakomybę už savo veiklą ir jos daromą poveikį aplinkai.

„Taip pat patarčiau atidžiai pasirinkti įrankius, kurie palengvintų duomenų surinkimą iš pirminių šaltinių, energijų bei ŠESD emisijų skaičiavimo automatizavimą, išsikeltų tikslų stebėseną ir kontrolę, įžvalgų ir prognozių teikimą bei užtikrintų sklandų tvarumo ataskaitos rengimą, atsakomybių paskirstymą ir informacijos atsekamumą, įrodymų (politikų, standartų, metodikų ir pan.) kaupimą ir susiejimą su tvarumo atskleidimais“, – dalinasi LTG tvarumo vadovas.

L. Šipaitytė pataria pirmiausia pradėti nuo aiškių sistemų ir darbuotojų įtraukimo.

„Tvarumas neturėtų būti suvokiamas kaip ataskaita ar formalumas – tai kasdienės veiklos dalis. Geriau pradėti nuo mažesnio skaičiaus rodiklių, bet juos valdyti kokybiškai ir nuosekliai. Kai darbuotojai supranta, kodėl duomenys renkami ir kaip jie naudojami sprendimams, procesai tampa natūralūs ir ilgainiui duoda realios naudos verslui“, – konstatuoja ji.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją.