Tvarumas – inovacijų variklis: kaip verslas pasitelkia technologijas, kad mažintų poveikį aplinkai

Įmonės, kurios matuoja savo poveikį aplinkai ir kelia aiškius tvarumo tikslus, pradeda ieškoti naujų technologinių sprendimų. Skirtingų sektorių patirtys rodo dėsningumą: pasirinkęs tvarumo kryptį verslas kartu įsuka ir inovacijų ciklą, leidžiantį mažinti poveikį aplinkai, efektyvinti veiklą ir stiprinti konkurencingumą. 

Ryšį tarp aiškios tvarumo strategijos ir inovatyvių sprendimų patvirtina tyrimai. Pavyzdžiui, tarptautinės valdymo konsultacijų bendrovės „Boston Consulting Group“ duomenimis, įmonės, kurios į savo strategiją įtraukia tvarumo tikslus, 1,4 karto dažniau pasiekia inovacijų proveržį, kuris atveria kelią unikalių produktų kūrimui, veiklos efektyvumui ir padeda išsiskirti konkurencinėje aplinkoje. Konsultacijų milžinė „McKinsey“ taip pat akcentuoja, kad įmonės, kurios tvarumą įtraukia į savo plėtros strategiją, užsitarnauja geresnę reputaciją ir lenkia konkurentus finansiniais rodikliais.

„Tvarumo tikslai vis dažniau tampa impulsu tašku technologinėms investicijoms, procesų skaitmenizavimui ir veiklos modelių peržiūrai. Įsipareigojimas dirbti tvariai ne tik skatina ieškoti naujų sprendimų, bet ir leidžia įmonėms pažvelgti į savo veiklą naujai – atrasti bei išnaudoti efektyvumo rezervus, kurie anksčiau galbūt likdavo nepastebėti”, – sako Šarlota Belazaraitė, „Swedbank“ Verslo klientų tvarumo srities vadovė.

Privaloma strategijos dalis

Aušrinė Jurgutienė, AB „Kauno grūdai“ tvarumo vadovė, sako, viena didžiausių maisto produktų ir pašarų gamybos bendrovių Lietuvoje tvarumą vertina kaip neatsiejamą įmonės veiklos dalį.

„Dirbame sektoriuje, kuriame atsakingas išteklių valdymas, aplinkos poveikis ir socialinė atsakomybė tiesiogiai lemia ne tik reputaciją, bet ir konkurencingumą. Eksporto rinkose tvarumas šiandien yra ne papildomas kriterijus, o startinė sąlyga – partneriai tikisi aiškių CO2 mažinimo duomenų, ESG ataskaitų ir įrodytos tvarumo pažangos“, – teigia ji.

Justinas Taruška, biotechnologijų UAB „Nando“ vadovas, teigia, įmonei, kuri kuria ir gamina  didelės pridėtinės vertės mikrobiologinius produktus ir cheminius priedus žemės ūkiui bei pramonei net nekilo klausimo, kuriame veiklos etape imtis tvarumo iniciatyvų.

„Mums, kaip biotechnologijų įmonei, tvarumas nėra tik madinga sąvoka ar priedas prie verslo – tai yra mūsų veiklos DNR. „Nando“ kuriami mikrobiologiniai produktai iš esmės yra skirti spręsti globalią problemą: kaip išmaitinti augančią populiaciją, nedarant žalos planetai. Mums tvarumas reiškia išmintingą ir novatorišką ūkininkavimą, saugant planetą“, – akcentuoja jis.

Arūnas Akstinas, etikečių ir lanksčių pakuočių gamybos UAB „Aurika“ vadovas, pasakoja, kad ir šiame sektoriuje veikiantis verslas privalo būti atsakingas.

„Mūsų sprendimai turi ilgalaikį poveikį ne tik klientams, bet ir visai tiekimo grandinei. Todėl „Aurika Group“ tvarumas nėra atskira strateginė kryptis ar projektas. Jis yra pamatas, ant kurio statome visą įmonę“, – sako jis.

Vadovas dalinasi, kad diegdama tvarumo sprendimus, „Aurika“ pirmiausia remiasi duomenimis ir ekonomine logika.

„Sąmoningai vengiame skubotų ar madingų sprendimų, kurie gražiai skamba, bet neturi realaus poveikio arba ilgainiui silpnina konkurencingumą. Mums svarbu, kad tvarumo sprendimai ne tik mažintų poveikį aplinkai, bet ir palaikytų ar net didintų veiklos efektyvumą“, – pabrėžia jis.

A. Akstinas taip pat akcentuoja, kad tvarumo srityje vis svarbesni tampa ne deklaratyvūs pažadai, o faktais pagrįsti sprendimai. Todėl bendrovė sąmoningai vengė „žaliųjų“ teiginių, kol neturėjo nepriklausomai patikrintų duomenų, o šiandien gali pateikti pakuočių poveikio aplinkai vertinimus, atitinkančius vis griežtėjančius ES reikalavimus. Tai, anot jo, leidžia apsaugoti klientus nuo rizikų ateityje ir kurti ilgalaikes partnerystes.

Inspiruoja inovacijas

Pašnekovai sutaria, kad išsikelti tvarumo tikslai dažniausiai nutiesia kelią inovacijoms: norint mažinti poveikį, tenka iš naujo įvertinti naudojamas technologijas, diegiamus procesus ir net produktų dizainą.

„Mūsų patirtis labai aiškiai rodo, kad tvarumas veikia kaip stiprus inovacijų katalizatorius. Kai pradedi matuoti poveikį aplinkai ir analizuoti duomenis, neišvengiamai atsiranda poreikis keisti nusistovėjusius sprendimus, – teigia A. Akstinas. – „Aurika“ inovacijos dažniausiai gimsta ne kaip atskiri „inovacijų projektai“, o kaip praktinis atsakas į tvarumo keliamus klausimus: kaip tą patį rezultatą pasiekti efektyviau, naudojant mažiau žaliavų, energijos ar cheminių medžiagų, kaip atsisakyti perteklinių parametrų procese ar pačioje pakuotėje, išlaikant jos funkcionalumą.“

Anot jo, vienas svarbiausių „Aurika“ iššūkių buvo suprasti, kas lemia didžiausią įmonės veiklos poveikį aplinkai.

„Anglies pėdsako skaičiavimai parodė, kad didžioji emisijų dalis slypi netiesioginėje veikloje – ypač žaliavose, kurios sudaro apie 80 % pakuotės anglies pėdsako. Šie duomenys leido peržiūrėti prioritetus. Pastaruoju metu daugiausia dėmesio skiriame darbui su žaliavomis – vienalytėms pakuotėms, jų perdirbamumo didinimui, biologinės kilmės plastikų taikymui ten, kur tai leidžia reglamentai ir produkto saugos reikalavimai.“

A. Jurgutienė dalinasi, kad „Kauno grūdai“ inovuoja siekdami energinio efektyvumo bei modernizacijos.

„Norėdami mažinti poveikį aplinkai ir atitikti tarptautinių klientų lūkesčius, nuolat diegiame energinio efektyvumo priemones, modernizuojame gamybą ir vystome pakuočių inovacijas. Energijos taupymas, emisijų mažinimas, tiekimo grandinės skaidrinimas ir produktų perdirbamumas yra sritys, kuriose inovacijos tampa būtina pažangos sąlyga“, – vardija pašnekovė.

Įmonė jau dabar naudoja tik iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintą elektros energiją, naujuose gamybos objektuose yra įdiegusi rekuperatorius, šilumos siurblius, saulės baterijas.

„Be to, daugiau kaip 70 % pakuočių sudaro atsinaujinančios medžiagos, o pakuočių struktūra yra optimizuota lengvesniam perdirbimui“, – keletu pavyzdžių dalinasi A. Jurgutienė.

Keičia nusistovėjusius modelius

Natūralu, kad tvarumo sprendimus įmonės pirmiausia koncentruoja ten, kur jų poveikis aplinkai yra didžiausias ir kur kyla sudėtingiausių iššūkių. Skirtinguose sektoriuose tai reiškia skirtingas prioritetines kryptis – nuo žaliavų ir energijos iki žemės ūkio praktikų ir dirvožemio būklės.

Biotechnologijų sektoriuje tvarumo ir inovacijų ryšys yra tiesioginis. Pasak J. Taruškos, kiekvienas naujas produktas „Nando“ laboratorijoje gimsta užduodant paprastą, bet esminį klausimą: ar tai padės siekti tvarių sprendimų ir spręsti svarbiausias ūkiuose kylančias problemas?

„Tvarumo inovacijas ne vien diegiame – mes jas kuriame ir eksportuojame. Tai yra mūsų konkurencinis pranašumas pasaulinėje rinkoje. O ilgalaikis tikslas – kurti biotechnologijas, kurios įgalintų realią transformaciją žemės ūkyje“, – pabrėžia jis.

Ši strategija „Nando“ atveju virsta konkrečiais veiksmais ir padeda spręsti vieną didžiausių šiuolaikinio žemės ūkio problemų.

„Pagrindinis iššūkis, kurį sprendžiame – dirvožemio degradacija ir trąšų pasisavinimo efektyvinimas. Konkretus pavyzdys: Sukūrėme ir ištobulinome mikrobiologinius produktus, kurių sudėtyje esančios bakterijos geba fiksuoti azotą iš atmosferos arba atpalaiduoti dirvoje jau esantį, bet augalams neprieinamą fosforą, kalį ir kitus elementus. Tai leidžia ūkininkams iki 20-30 % sumažinti mineralinių trąšų naudojimą, priklausomai nuo tręšimo technologijų ir situacijos skirtingose šalyse, neprarandant derliaus“, – rezultatais dalinasi J. Taruška.

Anot jo, inovacijas skatina ne tik technologiniai atradimai, bet ir reguliacinė aplinka, kuri keičia nusistovėjusius veiklos modelius:
„Europos Žaliasis kursas ir griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai mums tapo galingu postūmiu ieškoti naujų sprendimų. Bet tuo pačiu esami ir būsimi reguliavimai nespėja su inovacijomis ir stabdo jas. Ūkininkams nesudaromos tinkamos sąlygos ir pertekliniai ribojimai apsunkina žemės ūkio sektorių. Kai tradicinės cheminės trąšos tampa per brangios arba ribojamos, atsiranda erdvė mūsų inovacijoms – mikrobiologijai.“

Tvarumą užtikrina duomenys

Jungtimi tarp tvarumo tikslų ir gebėjimo juos praktiškai įgyvendinti vis dažniau tampa skaitmenizacija. A. Jurgutienė pabrėžia, kad pradėjus matuoti tvarumo rodiklius, jie tampa ir valdomi, todėl duomenų rinkimas bei analizė šiandien yra būtina sąlyga tvarumo pažangai.

Pavyzdžiui, „Kauno grūdai“ vienu iš naujausių sėkmingų projektų įvardija įdiegtą elektroninį tiekėjų klausimyną, kuris leidžia struktūruotai rinkti tvarumo duomenis, pagreitinti atitikties procesus, sumažinti administracinę naštą ir efektyviau vertinti tiekėjų rizikas bei pažangą.

„Aurika“ procesų ir įrengimų skaitmenizacijos dėka bei nuolat gerindama valdyseną pasiekė aukštesnį gamybos efektyvumo lygį, kuris leido per 2019–2023 metus beveik 15 % sumažinti energijos kiekį, reikalingą 1000 metrų spaudos.

O „Nando“ skaitmenizacija leidžia užtikrinti mikrobiologinių procesų tikslumą ir atsekamumą, o lauko bandymuose naudojami dronai ir palydoviniai duomenys leidžia skaitmeniniu būdu pagrįsti produktų poveikį.

Leidžia sėkmingai konkuruoti

Pašnekovai pabrėžia, kad tvarumo sprendimai turi vis daugiau įtakos partnerystėms ir eksporto galimybėms. Neapibrėžti pažadai praranda vertę ir konkurencinę kovą laimi tos įmonės, kurios potencialiems partneriams pateikia konkrečius duomenis, sertifikatus ir užtikrina atitiktį.

„Vakaruose ir vis dažniau Lietuvoje maisto pramonės grandinės milžinai reikalauja, kad žaliavos būtų užaugintos tvariai. Ūkininkai taip pat tampa vis labiau išprusę. Jie renkasi mūsų produktus ne tik dėl ideologijos, bet dėl ekonominės logikos – mūsų mikrobiologiniai sprendimai padeda jiems efektyviau ir net pigiau užauginti tą patį derlių“, – pasakoja „Nando“ vadovas.

A. Akstinas antrina, kad tvarumo sprendimų įtaka labai aiškiai jaučiama eksporto rinkose.

„Šiandien didžioji dalis mūsų apyvartos generuojama Europos šalyse, kur tvarumas jau seniai yra tapęs verslo higienos dalimi, matome aiškią mikrobiologinių produktų naudojimo tendenciją Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynuose“, – pasakoja jis.

A. Jurgutienė šį aspektą taip pat sieja su sutartiniais reikalavimais ir konkurenciniu pranašumu.

„Tarptautiniai klientai tikisi skaidrumo, CO2 mažinimo duomenų, aiškių ataskaitų ir sertifikatų. Daugelyje Europos rinkų tvarumo reikalavimai jau yra įtraukti į sutarčių sąlygas, todėl gebėjimas juos įgyvendinti lemia, su kuo galime bendradarbiauti ir kur galime augti“, – tvirtina „Kauno grūdų“ tvarumo vadovė.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją.