Tvarumo strategijos stuburas – kasdieniai sprendimai

Tvarumas versle vis dažniau suprantamas ne kaip pavieniai projektai, o kaip nuosekli praktika. Skirtingų sektorių įmonių patirtis rodo, kad kasdieniai sprendimai ilgalaikėje perspektyvoje yra itin svarbūs formuojant bendrą organizacijos tvarumo strategijos stuburą ir kuriant apčiuopiamą pridėtinę vertę.

Įmonės veiklos sritis, verslo modelis ir organizacijos dydis paprastai turi įtakos jos taikomoms tvarumo praktikoms, tačiau bendras efektyvumo vardiklis išlieka tas pats: tvarumas veikia tuomet, kai tampa natūralia kasdienės veiklos dalimi.

Popieriaus ir kartono produktų gamybos bei pardavimo UAB „Smiltainis ir Ko“ vadovas Aivaras Šidla pasakoja, kad tvarius sprendimus organizacijoje lemia vertybiniai pasirinkimai – tvarumas ir socialinė atsakomybė yra tapę daugiau kaip 30 metų skaičiuojančios įmonės DNR dalimi.

Aivaras Šidla, UAB „Smiltainis ir Ko“ direktorius. Bendrovės nuotr.

„Apie tvarumą ir socialinę atsakomybę galvojome jau labai seniai. Kai pradėjome taikyti šiuos principus, tokio savo požiūrio į verslą net nevadinome tvarumu. Ir iki šiol jokių ypatingų pastangų integruoti tvarumo principus į kasdienę veiklą nebereikia – visų pirma šiuos aspektus turime savo galvose, o tik tada žiūrime į išsikeltus ir siekiamus rodiklius“, – sako jis.

A. Šidla pasakoja, kad jau 2005 m. įmonėje dirbo apie 50 % negalią turinčių darbuotojų. Vėliau, kai bendrovėje įvyko nemažai pokyčių ir „Smiltainis ir Ko“ atsidūrė ant išlikimo ribos, bendrovė natūraliai išsigrynino aiškius prioritetus.

„Supratome, kad be savo kasdienės veiklos atliekame dar ir socialinę misiją, susijusią su negalią turinčių asmenų integravimu. Paaiškėjo, kad ši misija rezonavo su kolektyvo motyvacija – suvokėme, kad galime toliau dirbti, nes rinka ir visuomenė renkasi mūsų produktą, o mes, dirbdami su savo tiksline grupe, galime grąžinti skolą visuomenei. Mūsų motyvacija buvo ir yra – būti atsakingos ir vertę kuriančios visuomenės dalimi. Į socialinę atsakomybę mes įtraukiame ir aplinkosauginius aspektus – jeigu dirbame visuomenėje ir visuomenei, privalome daryti kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai. Tokias nuostatas įtvirtinome 2010 m. veiklos strategijoje ir 2023 m. sukurtoje tvarumo strategijoje“, – teigia vadovas.

Nuo darbuotojų iki vadovų

A. Šidla akcentuoja, kad tvarumas neturi tapti atskiru projektu ar komunikacijos lozungu. Lina Kaminskaitė, UAB „Reitan Convenience Lithuania“ strategijos ir rinkodaros vadovė, pritaria – įmonėje, valdančioje „Narvesen“ parduotuves ir „Caffeine“ kavinių tinklą, tvarumas yra neatsiejama bendros verslo strategijos dalis.

Lina Kaminskaitė, UAB „Reitan Convenience Lithuania“ strategijos ir rinkodaros vadovė. Bendrovės nuotr.

„Tvarumas mums yra ne tik itin svarbi sritis – jis įtraukiamas į strateginius planus, siekius ir kasdienes veiklas. Atsižvelgiame į tris aspektus: formuojame asortimentą, kad jis būtų palankus žmogui ir planetai, turime būti modernūs, inovatyvūs bei ieškantys tvarių sprendimų kasdien ir įgaliname mūsų pačių darbuotojus kartu siekti mums visiems palankesnio rytojaus. Džiaugiamės, kad didelė dalis tvarių iniciatyvų kyla būtent iš darbuotojų – pavyzdžiui, mintis rinkti ir dar kartą panaudoti kavos tirščius“, – akcentuoja ji.

Šiemet atidarytas jau ketvirtas „Eldrive“ elektromobilių įkrovimo stotelių parkas, įgyvendintas kartu su „Narvesen“ ir „Caffeine“. Projektas tarptautiniame „Global Convenience“ konkurse pateko į geriausių pasaulio EV konceptų dešimtuką. Bendrovės nuotr.

Ši iniciatyva vėliau išaugo į partnerystę su Vilniaus miesto savivaldybe – kavos tirščiai pasitarnavo Bernardinų sode sodinant rododendrus. Vėliau „Reitan Convenience Lithuania“ papildomai investavo, pasitelkė partnerius ir dabar dalis įmonės kavos tirščių surenkami ir panaudojami šilumos energijai gauti.

Aurelija Žėkienė, „Telia Lietuva“ tvarumo vadovė, dalinasi, kad telekomunikacijų įmonėje tvarumas taip pat yra integruotas į strategiją.

Aurelija Žėkienė, AB „Telia Lietuva“ tvarumo vadovė. Bendrovės nuotr.

„Tvarumas yra neatsiejama mūsų įmonės strategijos dalis. Nuosekliai dirbdami su visomis tvarumo dalimis išskiriame reikšmingiausias sritis, kuriose kaip įmonė galime ir turime padaryti didžiausią poveikį: klimatą ir žiedinę ekonomiką, skaitmeninę įtrauktį, įvairovę, teisingumą ir įtrauktį bei privatumą ir saugumą. Kiekvienas padalinys turi aiškiai apibrėžtus tvarumo rodiklius, o tiekėjams taikomi reikalavimai, numatyti tiekėjų elgesio kodekse – prieš priimant sprendimus, atliekama ir detali jų patikra (angl. due diligence). Tvarumas apima visas įmonės veiklos sritis, todėl didelė dalis kasdienių sprendimų turi apčiuopiamą ir pamatuojamą poveikį“, – sako pašnekovė.

Vis dėlto, pasak A. Žėkienės, tam, kad tvarumas veiktų praktikoje, itin svarbus ir organizacinis kontekstas.

„Telia“ klientams siūlo rinktis atnaujintus telefonus su dvejų metų garantija. Prieš patekdami į prekybą, grąžinti išmanieji yra kruopščiai patikrinami – įvertinama baterija, ekranas, kameros, jungtys, jutikliai bei galimi defektai ar drėgmės pažeidimai. Reikalavimus atitinkantiems įrenginiams perrašoma atmintis, atnaujinama programinė įranga. Bendrovės nuotr.

„Tvarumo kultūros formavimas organizacijoje prasideda nuo vadovų įsitraukimo – jų supratimas ir lyderystė yra esminiai veiksniai, užtikrinantys tvarumo principų integravimą į kasdienius sprendimus ir veiklą. Darbuotojų motyvacijai esminė sąlyga yra aiškus temos supratimas, matoma kryptis ir daromų sprendimų poveikis ir nauda, todėl nuolatiniai mokymai ir vidinė komunikacija išlieka kritiškai svarbūs. Su tvarumu nuosekliai dirbame jau ne vieną dešimtmetį ir šios krypties neatsisakėme net ir keičiantis organizacijos ar išorės aplinkybėms“, – pabrėžia A. Žėkienė.

Dar geresnių rezultatų, pasak A. Žėkienės, galima pasiekti įtraukiant ir edukuojant klientus.

„Klientų pasirinkimai tiesiogiai veikia tiek jų pačių, tiek ir įmonės tvarumo kryptis. Vienas pavyzdžių – atnaujintos įrangos pasiūlymai, kurie klientams leidžia įsigyti įrenginius su dviejų metų garantija už mažesnę kainą, o įmonei – mažinti emisijas ir nuosekliai diegti žiedinės ekonomikos sprendimus. Tvarumo reikalavimus taikome ir tiekėjams, skatiname partnerius išsikelti mokslu grįstus emisijų mažinimo tikslus. Norime jiems palengvinti šį procesą, todėl organizuojame mokymus, individualius susitikimus ir finansuojame prieigą prie „SME Climate Hub“, kad mažesni tiekėjai galėtų nemokamai ir paprastai pradėti skaičiuoti emisijas bei išsikelti emisijų mažinimo tikslus“, – vardija ji.

Didžiausią poveikį kuria nuoseklumas

Nors tvarumą įmonės įgyvendina skirtingais būdais, visų jų patirtys rodo, kad didžiausią poveikį sukuria ne pavieniai sprendimai, o nuosekliai kartojamos kasdienės praktikos, į kurias įtraukiami darbuotojai, tiekimo grandinė ir klientų patirtis.

Anot L. Kaminskaitės, didžiausias „Reitan Convenience Lithuania“ poveikis aplinkai ir visuomenei kyla per produktus, kuriuos klientai renkasi kasdien – kavą ir maistą.

Anot L. Kaminskaitės, klientams siūlyti ekologišką kavą nėra taip paprasta, nes pasaulyje tik apie 5 proc. kavos yra laikoma ekologiška. Nuotraukoje – ekologiškos kavos ūkyje Kolumbijoje. Bendrovės nuotr.

„Žengėme svarbų žingsnį – perėjome prie ekologiškos kavos, kurią atsivežame iš ekologiškų ūkių, čia Lietuvoje skrudiname ir iš karto išvežame į savo kavines. Tai įgyvendinti nebuvo taip paprasta, nes pasaulyje tik apie 5 proc. kavos yra ekologiška, tačiau mums buvo svarbu, kad kava būtų ne tik aukščiausios kokybės, bet ir palankesnė žmogaus sveikatai bei gamtai“, – pasakoja ji.

Pašnekovė priduria, kad tvarumo sprendimams dažnai įtakos turi rinkos iššūkiai, pavyzdžiui, tiekimo sutrikimai ar brangstančios žaliavos, tačiau net ir tokiose situacijose įmonė renkasi ilgalaikę kryptį. Panašia logika vadovaujamasi ir keičiant produktų sudėtį: sprendimai priimami apgalvotai, įvertinant ir poveikį aplinkai, ir klientų lūkesčius.

„Kita mums svarbi kasdienio darbo kryptis ir užduotis tvarumo srityje – raudona mėsa ir palmių aliejus. Turime tikslą nuo 2029 m. nebesiūlyti produktų, kurių sudėtyje būtų palmių aliejaus. Dabar intensyviai ieškome būdų, kaip pakeisti šią sudėtinę dalį, kuri produktuose yra labai dažna. Žinodami, kokį poveikį aplinkai daro raudona mėsa, imamės priemonių mažinti jos kiekius produkcijoje. Čia susiduriame ir su klientų poreikiais bei noru ar nenoru keisti įpročius. Tad imamės mažų žingsnių. Pavyzdžiui, pastaraisiais mėnesiais atlikome bandymą, kiaulienos kumpį pakeisdami į kalakutienos. Pastebėjome, kad klientai šio pokyčio nepajautė, nes produkto kokybė išliko tokia pati. Tai mus įkvepia judėti toliau ir ieškoti sprendimų, kurie leistų mums siekti tvarumo tikslų ir tuo pačiu neatimtų iš klientų pamėgtų produktų“, – pasakoja L. Kaminskaitė.

Būtina sąlyga – skaidrumas

Kasdieniai sprendimai organizacijoje tampa tvarumo lakmuso popierėliu – būtent jie parodo, ar deklaruojamos vertybės veikia praktikoje.

„Tvarumo principus integravome taip giliai, kad apie juos kasdienėje veikloje net nereikia galvoti. Jie veikia pasąmonėje – darbuotojas turi teisę stabdyti bet kokį procesą, jei mato, kad sprendimas prieštarauja mūsų vertybėms, net jei jis ekonomiškai patogus“, – sako A. Šidla.

Pašnekovai sutaria, kad kasdieniai sprendimai įgyja dar daugiau prasmės, kai jų rezultatai yra matuojami ir viešinami. Svarbų vaidmenį čia atlieka bendri vertinimo įrankiai. „Verslo žinių“ ir „Swedbank“ pristatytas Tvarumo indeksas įmonėms suteikia galimybę įsivertinti savo pažangą, palyginti ją su kitų rinkos dalyvių rezultatais ir viešai parodyti, kaip tvarumo principai įgyvendinami praktikoje.

A. Žėkienė sako, kad didelėms įmonėms duomenų viešinimas – savaime suprantamas standartas.

„Buvo įdomu ir netikėta, kad Lietuvoje atsirado Tvarumo indeksas. Vertinga, kad indeksas leidžia visuomenei patikrinti įmonių tvarumo informacijos pagrįstumą. Kaip didelė ir tvari įmonė jau ne vienerius metus atskleidžiame savo tvarumo duomenis, todėl nedvejodami juos pateikėme ir Tvarumo indekse – to tikisi mūsų klientai, partneriai ir investuotojai. Džiaugiuosi, kad jau trečius metus iš eilės „Telia“ pasiekimai tvarumo srityje įvertinti „EcoVadis“ platininiu medaliu, tai reiškia, kad pagal tvarumo kriterijus, esame tarp 1 % geriausiai pasaulyje vertinamų kompanijų“, – teigia ji.

A. Šidla sako, kad Tvarumo indekso dėka „Smiltainis ir Ko“ galėjo įsivertinti savo tvarumo pastangas.

„Buvo labai smalsu pasitikrinti, kaip atrodome bendrame kontekste. Kol kas pridėtinę vertę pamatuoti sunku, tačiau neabejoju, kad ilgainiui tai pasijaus per vartotojų sprendimus“, – teigia jis.

„Smiltainis ir Ko“ gamyboje jau ilgą laiką naudoja iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektros energiją. Bendrovės nuotr.

L. Kaminskaitė pabrėžia ir skaidrumo svarbą.

„Siekiame ne tik dalintis rezultatais, bet ir parodyti, kuriose srityse dar esame pakeliui. Norime, kad suinteresuotosios šalys matytų mūsų kelionę“, – sako ji.