Spaudimas dekarbonizuotis transporto sektoriui auga – kokios priemonės gali padėti sumažinti emisijas?

Nors transporto sektoriuje šiuo metu didžiausią nerimą kelia ženkliai išaugusios degalų kainos, spaudimas mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas niekur nedingsta. ES priimti tikslai bei nacionaliniai įsipareigojimai lemia ir tam tikrus reguliacinius pokyčius, kurie skatina vis dažniau rinktis mažiau emisijų generuojančias transporto priemones ir logistikos būdus. O pastarojo laikotarpio geopolitiniai įvykiai įveda ir papildomą faktorių dekarbonizacijos atsiperkamumo skaičiuoklėje.

Analizuojant naftos ir jos produktų kainų pokyčius 2026 m. kovo pradžioje, po to, kai prasidėjo kariniai veiksmai Artimųjų Rytų regione, matyti, kad būtent dyzelino kainos išaugo labiausiai – apie 20 % per savaitę. Tad siekis mažinti priklausomybę nuo dyzelino svarbus ne tik dekarbonizacijos, bet ir kaštų valdymo aspektu.

Dar 2020 m. priimtoje Europos darnaus ir išmanaus judumo strategijoje įtvirtintas tikslas sumažinti transporto sektoriaus emisijas 90 % iki 2050 m. lyginant su 2005 m. bei skatinti perėjimą prie ekologiškesnių transporto priemonių ir alternatyvių degalų. 2024 m. ES priimtas sprendimas (Reglamentas dėl sunkiųjų transporto priemonių CO₂ emisijų normų) nustatė naujus tikslus vidutinio svorio ir sunkiesiems sunkvežimiams bei autobusams.

Ambicingesni tikslai sunkiajam transportui įtvirtinti neatsitiktinai – jei transporto sektoriaus emisijos 2024 m. sudarė 28 % visų ES emisijų, tai sunkiasvoris transportas – apie 27 % nuo transporto sektoriaus emisijų, o kartu su lengvaisiais sunkvežimiais – net 40 % transporto sektoriaus emisijų. Lietuvoje šie skaičiai dar didesni: transporto sektorius yra daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų generuojantis ekonomikos sektorius Lietuvoje (32 % visų emisijų 2024 m.), o apie 40 % šių emisijų sukuria sunkiasvoris dyzelinis transportas.

Ekspertai papildomai atkreipia dėmesį į faktą, kad Lietuvoje transporto sektoriuje sunaudojama daugiau kaip 40 % galutinės energijos ir šis kiekis vis auga. Pvz., laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2021 m. degalų ir energijos suvartojimas šiame sektoriuje išaugo beveik 50 %, o dyzelino suvartojimas išaugo daugiau kaip 70 %. Būtent dyzelinas sudaro daugiau kaip 70 % transporto sektoriuje suvartojamų degalų.

Seime dar 2021 m. įstatymu priimtoje Klimato kaitos valdymo darbotvarkėje įtvirtintas tikslas iki 2030 m. sumažinti transporto sektoriaus emisijas 14 % lyginant su 2005 m., o palyginus su 2019 m. šis pokytis turi būti net -42 %. Visgi 2024 m. transporto sektoriaus emisijos šalyje palyginus su 2019 m. sumažėjo tik 6 %, tad akivaizdu, jog esamų priemonių nepakaks ir spaudimas sektoriui dekarbonizuotis tik didės. Juolab, kad nepasiekus emisijų sumažinimo, Lietuvai jau artimiausiu metu gali tekti pirkti ŠESD kvotas iš kitų valstybių – ir tam kasmet gali reikėti kelių šimtų milijonų eurų.

„Išgirdę apie ATLPS2– apyvartinių taršos leidimų sistemos, kuri apimtų ir transporto sektorių bei didintų degalų kainas – pradžios atidėjimą metams, iki 2028 m. sausio 1 dienos, dalis sektoriaus atstovų galvoja, kad šie reikalavimai gali būti ir vėl atidėti ar išvis atšaukti. Bet taip nebus, kadangi lėšos iš šios sistemos bus skirtos finansuoti Socialinio klimato fondo priemones, kurios šiuo metu yra derinamos su ES institucijomis ir turėtų startuoti šiemet“, – sako Transporto inovacijų asociacijos Žaliojo transporto grupės vadovas Martynas Norbutas.

Jo teigimu, šio fondo priemonės bus skirtos ne tik mažas ir mažesnes nei vidutines pajamas uždirbantiems žmonėms bei atokesniems regionams, bet ir mikro įmonėms, turinčioms iki 10 darbuotojų bei iki 2 mln. eurų apyvartą. Pasak eksperto, planuojama finansuoti ne tik elektromobilių ir elektrinių autobusų įsigijimą, bet ir įkovimo stotelių įrengimą, tad šios priemonės turėtų paskatinti tiek lengvojo, tiek sunkiojo transporto dekarbonizaciją.

„Žinoma, vertindamos investicijas į tokias emisijų mažinimo priemones kaip vilkikų parko atnaujinimas, transporto bendrovės skaičiuoja, per kiek laiko šios investicijos galėtų atsipirkti. Ir čia nemažą pokytį lems vadinamoji e-tollingo, arba nauja kelių apmokestinimo sistema, kuri turi pradėti veikti jau nuo 2027 metų. Pagal ją elektra varomi sunkvežimiai ir autobusai galės mokėti iki 80 %, o biometanu varomi – iki 40 % mažiau nei dyzelinu varomos transporto priemonės. Tad šie mokesčiai bus vertinami kartu su transporto priemonių, degalų bei kitos energijos kaina ir galimomis subsidijomis, siekiant įvertinti investicijų atsiperkamumą“, – į naujoves dėmesį atkreipia Martynas Norbutas.

Būtent transporto parko atnaujinimas yra viena pagrindinių priemonių siekiant sumažinti emisijas. Įprastai, norėdamos maksimaliai sumažinti emisijas įmonės renkasi arba elektrinius, arba biometanu varomus vilkikus. Elektriniai vilkikai yra gerokai brangesni, tačiau jiems taikomos paramos priemonės – skiriamos subsidijos transporto priemonėms įsigyti. Anksčiau buvo taikoma ir parama įsigijant biometanu varomus vilkikus – dabar ji yra pasibaigusi, bet vyksta diskusijos dėl naujos tikslinės priemonės. Kita vertus, Lietuvoje vystomi biometano gamybos pajėgumai, tad jis bus vis plačiau prieinamas ir, tikėtina, atpigs.

Suskystintomis (LNG) ar suslėgtomis (SNG) gamtinėmis dujomis varomi vilkikai yra viena populiariausių emisijų mažinimo priemonių, kurią jau renkasi įmonės. Dalis šių transporto priemonių yra hibridinės – t.  y. gali būti varomos tiek dujomis, tiek dyzelinu. Be to, jas galima pildyti ir biologinės kilmės dujomis (pvz., biometanu), pagamintomis iš organinių atliekų (pvz., mėšlo, dumblo, atliekų) ir tokiu būdu reikšmingai sumažinti emisijas. Papildomas šių transporto priemonių privalumas – jos gali nuvažiuoti didelį atstumą (1000–1500 km). Šie vilkikai, kaip ir elektriniai, yra gana tylūs – tokiu būdu mažinama ir triukšmo tarša. Be to, jie dažniausiai atitinka miestų Mažos taršos zonų reikalavimus ir gali į jas įvažiuoti.

Tuo tarpu vandeniliu varomi vilkikai yra nors ir populiarėjanti, bet vis dar sąlyginai nauja technologija. Nors jie taip pat gali pasiūlyti didelį įveikiamą atstumą, šie vilkikai kol kas nėra tiek populiarūs – tiek dėl santykinai didelės kainos, tiek ir dėl ribotos vandenilio pasiūlos.

Dar viena taikoma priemonė – transporto parkų atnaujinimas Euro 6 standartą atitinkančiais vilkikais. Tai ypač svarbu įmonėms, kurios siekia mažinti kelių mokesčius ar turėti galimybę važiuoti keliais, kur draudžiamas žemesnio standarto transporto priemonių eismas. Visgi, jei šie automobiliai varomi dyzeliu, jų ŠESD emisijos yra tik kelis ar keliolika procentų mažesnės nei, pvz., dyzelinių Euro 5 standarto vilkikų.

„Renkantis, kokias transporto priemones įsigyti, pirmiausia siūlyčiau įvertinti jų naudojimo intensyvumą bei maršrutus. Tarkime, kurjerių ar pašto bendrovėms puikiai tinka elektrinės transporto priemonės, kurios gali krautis visą naktį ir nuvažiuoja palyginti nedidelius atstumus. Taip pat siūlau pasidomėti esamomis paramos priemonėmis, kelių mokesčių skirtumais – tai irgi padeda geriau įvertinti investicijų atsipirkimą“, – pataria Transporto inovacijų asociacijos Žaliojo transporto grupės vadovas.

Pasak jo, saugumo kontekstas taip pat gali pakeisti situaciją. Jau yra pavyzdžių, kai didelės talpos baterijos, tokios kaip esančios sunkvežimiuose, gali būti naudojamos energijai tiekti – ypač tuo metu, kai tiekimas sutrikęs ar energija brangi. „Suprantama, kad investicijų reikalaujančius sprendimus nėra lengva priimti, bet raginčiau transporto sektoriaus įmones įvertinti savo verslo modelio perspektyvas ateityje. Ypač turint mintyje, kad iškastinio kuro ir jo naudojimo kaina tik didės“, – reziumuoja Martynas Norbutas.

Kitos priemonės, kurios gali padėti sumažinti krovininio transporto emisijas:

1. Alternatyvių degalų naudojimas. Dažniausiai tai yra HVO degalai, kurie gaminami iš atsinaujinančių žaliavų: žinoma, svarbu, kad žaliavų kilmė būtų užtikrinta atitinkamais sertifikatais. Šie degalai gali būti maišomi su dyzeliu įvairiomis proporcijomis, be to, jie puikiai veikia šaltomis oro sąlygoms, didina transporto priemonės efektyvumą ir mažina techninės priežiūros poreikį (mažiau kemšasi filtrai). Nors teigiama, kad jie gali sumažinti ŠESD emisijas keliasdešimt procentų, tai priklauso nuo to, iš ko šie degalai gaminami (pasitaiko atvejų, kai jie yra gaminami pvz., iš palmių aliejaus – tai nėra tvari žaliava) bei kaip ir kokiu atstumu jie transportuojami. 
2. Padangų atnaujinimas bei tinkamo slėgio jose palaikymas, aerodinaminių priedų ant vilkikų montavimas ir transporto priemonių geros techninės būklės užtikrinimas. Tai vieni pigiausių būdų padidinti transporto priemonės efektyvumą, sutaupyti iki 10 % degalų ir, atitinkamai, emisijų. 
3. Eko-vairavimas – tai priemonių visuma, kurias taikydami transporto priemonės vairuotojai gali padidinti jos ekonomiškumą – sumažinti degalų sąnaudas ir emisijas. Įvairiais vertinimais taip galima sumažinti kuro sąnaudas ir emisijas net 15–25 %. Pagrindinius eko-vairavimo principus galima rasti čia.
4. Maršrutų optimizavimas. Tam dažniausiai naudojamos išmaniosios technologijos (kurios renka duomenis apie transporto priemonės judėjimą, aplinką) ir skaitmeniniai sprendimai (įvairios programos), kurie padeda įvertinti kelio sąlygas (spūstys, oro sąlygos, reljefas), transporto priemonės apkrovimą ir pasiūlo, kaip optimizuoti krovinius ir maršrutus.
5. Intermodaliniai perveržimai – krovinių gabenimas taikant skirtingas transporto rūšis. Dažniausiai taip siekiama sumažinti krovinio vežimą kelių transportu, tam tikrose atkarpose pasitelkiant gabenimą vandens (upių, jūrų) transportu ar geležinkeliais. Įprastai kroviniai keliais atvežami iki uostų ar geležinkelio terminalų (vadinamosios „pirmosios mylios“) ir gabenami keliais nuo uostų ar geležinkelio terminalų į galutines paskirties vietas (atitinkamai – „paskutinės mylios“). Atsižvelgiant į aplinkybes, laivais ar geležinkeliais galima gabenti tiek puspriekabes, tiek ir visus vilkikus, taip pat jūrinius konteinerius. Daugiau informacijos apie intermodalinius pervežimus galima rasti čia.
6. Paskutinės mylios elektrifikacija yra dažniausiai taikoma ten, kur sunkusis transportas yra mažai efektyvus – tarkime, miestuose dėl taikomų ribojimų ir spūsčių. Ji reiškia, kad paskutinis prekės pristatymo etapas (iki kliento) vykdomas elektrinėmis transporto priemonėmis – pvz., furgonais. Tai leidžia ne tik efektyviau išnaudoti skirtingas transporto priemones, bet ir mažinti emisijas bei transporto priemonių keliamo triukšmo lygį.