Intermodaliniai pervežimai: tvarumo ir efektyvumo sprendimas transporto sektoriui

Transporto sektorius yra daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų generuojantis ekonomikos sektorius tiek Lietuvoje (34 % visų emisijų 2023 m.), tiek ir apskritai Europos Sąjungoje (26 % visų emisijų 2023 m.). Dėl šios priežasties jam skiriamas didelis dėmesys – imamasi priemonių, siekiant sumažinti šio sektoriaus emisijas.

Ir nors dalis jų – tokios kaip ženklus akcizų degalams didinimas ir apyvartinių taršos leidimų sistemos pokyčiai – pastaruoju metu įgyvendinamos šiek tiek lėčiau, poreikis mažinti emisijas niekur nedingsta. Tai lemia ne tik bendra ES kryptis, bet ir įmonių prisiimti tvarumo įsipareigojimai. Taip pat supratimas, kad augant prekybos ir pervežimų srautams būtina ieškoti būdų, kaip nedidinti neigiamo sektoriaus poveikio aplinkai.

Tiek transporto sektoriuje veikiančios bendrovės, tiek ir šias paslaugas užsakančios įmonės taiko įvairias priemones ŠESD emisijoms mažinti. Viena iš jų – intermodaliniai pervežimai (kai krovinys gabenamas taikant įvairiais transporto priemones – dažniausiai ilgesnės distancijos pervežimams pasitelkiant vandens transportą ar geležinkelius).

Plačiau apie šiuos pervežimus pasakoja daugiau kaip 30 metų veikiančios vienos didžiausių transporto bendrovių Lietuvoje ir Centrinėje Europoje „Vlantana“ generalinė direktorė Sabina Chochrina ir vietinius bei tarptautinius pervežimus geležinkeliais vykdančios „LTG Cargo“ vadovė Eglė Šimė.

„Intermodaliniai pervežimai jau beveik 15 metų yra neatsiejama mūsų veiklos dalis. Šiuo metu net apie 40 % mūsų krovinių gabenama tokiu būdu. Dažniausiai tam naudojamės keltais iš Klaipėdos į Kylį Vokietijoje ir Karslhamną Švedijoje bei iš Venstpilio į Nynashamną Švedijoje. Tam tikrais atvejais Vakarų Europos kryptimi pasitelkiame pervežimus geležinkeliais“, – pasakoja S. Chochrina.

Ji sako pastebinti klientų poreikį mažinti transportavimo emisijas ir augantį jų dėmesį tvarumui. Tai skatina įmonę ne tik naudoti intermodalinius pervežimus, bet ir investuoti į kitas priemones, skirtas mažinti ŠESD emisijas. Pavyzdžiui, atnaujinti transporto parką, taikyti EKO vairavimo sprendimus, naudoti alternatyvius degalus, vertinti elektra varomų vilkikų potencialą. S. Chochrinos teigimu, tvarumas jau yra neatsiejama ilgalaikio bendradarbiavimo su stambiais užsakovais sąlyga.

Žinoma, parenkant konkretaus krovinio pervežimo tipą, atsižvelgiama į krovinio specifiką bei reikiamus pristatymo terminus. Pavyzdžiui, tais atvejais, kai dėl didelės krovinio vertės reikalaujama, kad puspriekabė nebūtų atkabinta nuo vilkiko, jie abu pergabenami laivu. O kai nėra svarbus itin trumpas krovinio pervežimo terminas (kurį gali lemti, tarkime, temperatūrinio režimo reikalavimai) bei siekiama maksimaliai sumažinti transportavimo emisijas, gali būti pasirenkamas krovinio gabenimas geležinkeliu.

„Intermodaliniai pervežimai, mūsų vertinimu, yra vienas efektyviausių būdų pasiekti didžiausią ŠESD emisijų sumažinimą vienam investuotam eurui. Kadangi jie leidžia sumažinti ilgojo nuotolio pervežimus keliais ir su tuo susijusias sąnaudas – kurui, kelių mokesčiams, darbo užmokesčiui – tai solidi alternatyva konkurencingoje ir kainoms jautrioje pervežimų rinkoje“, – atskleidžia S. Chochrina.

„LTG Cargo“ vadovė Eglė Šimė pasakoja, kad įmonė intermodalinius pervežimus vykdo dviem nuolatiniais maršrutais: Klaipėda–Kaunas–Vilnius ir Kaunas–Lodzė (Lenkija)–Duisburgas (Vokietija). Pirmuoju maršrutu kursuoja reguliarus traukinys tarp Klaipėdos jūrų uosto ir Kauno bei Vilniaus intermodalinių terminalų. Antrasis – tarptautinis – maršrutas jungia svarbius logistikos mazgus Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje, įskaitant didžiausią Europos vidaus vandenų uostą Duisburgą.

„Natūralu, kad intermodaliniai pervežimai patrauklūs klientams, kurie siekia tvarumo. Bet jie taip pat aktualūs ir visiems, kurie siekia efektyvesnės logistikos, ypač ilgesniais maršrutais. Vienu metu galima pervežti daugiau krovinių, tad mažėja administravimo kaštai, taip pat sutaupomi kelių mokesčiai, mažėja išlaidos kelių transportui, šio parko priežiūrai bei sprendžiama vairuotojų trūkumo problema. Vienas intermodalinis traukinys gabena 36 konteinerius ar puspriekabes – tad tiek vilkikų neišrieda į kelius“, – sako E. Šimė.

LTG yra sukūrusi Žaliųjų kilometrų skaičiuoklę, kuri padeda klientams įvertinti, kiek ŠESD emisijų buvo išvengta perkėlus krovinius nuo kelių ant geležinkelio. Pavyzdžiui, maršrutu Kaunas–Duisburgas pervežus 5 puspriekabes ar 10 konteinerių, išvengiama 7,4 tonos CO2 ekvivalento – tiek, kiek tenka Lietuvos ŠESD emisijų vienam gyventojui per metus. LTG skaičiuoja, kad nuo 2022 iki 2024 m. daugiau kaip 400 bendrovių, pasinaudojusių intermodalinių pervežimų galimybe, iš viso sutaupė beveik 164 tūkst. tonų CO2 ekvivalento.

Pasak S. Chochrinos, intermodaliniais pervežimais besinaudojantys jų klientai taip pat gauna duomenis iš šių pervežimų operatorių apie sutaupytas emisijas.

„Intermodaliniai pervežimai svarbūs ne tik poveikio aplinkai, bet ir socialinio poveikio aspektu. Taikant juos, vairuotojai veža krovinius keliais trumpesniais maršrutais, todėl gerėja jų darbo sąlygos ir mažėja eismo įvykių keliuose rizika. Tai išties aktualu įmonėms, kurioms svarbūs socialinės atsakomybės klausimai tiekimo grandinėje“, – pabrėžia ji.

Vertinant ateities prognozes, matoma, kad pervežimų keliais segmente kainos tik didės. Tai lems nauji ir augantys kelių mokesčiai bei degalų kainos, didėjantis darbo užmokestis ir kiti reguliaciniai pokyčiai, pavyzdžiui, susiję su apyvartinių taršos leidimų sistema. Tad intermodaliniai pervežimai taps vis patrauklesni ne tik dėl siekio mažinti emisijas, bet ir dėl finansinių priežasčių.

„Kalbant apie jūros transportą, šiame segmente irgi jaučiamas kainų augimas dėl naujų mokesčių, susijusių su emisijomis. Kita vertus, keltų operatoriai pastaruoju metu aktyviai investuoja į laivyno atnaujinimą ir efektyvesnes technologijas bei sprendimus, skirtus CO2 pėdsakui mažinti“, – sako S. Chochrina.

Panaši tendencija matoma ir pervežimų geležinkeliais segmente. „2025 m. pabaigoje „Swedbank“ suteikė 109 mln. paskolą, skirtą įsigyti 17 naujų elektrinių lokomotyvų. Jie leis krovinius gabenti efektyviau, mažins eksploatacines sąnaudas ir ŠESD emisijas. Tai, kartu su geležinkelio ruožo Vilnius–Klaipėda elektrifikavimu, vėlgi didins intermodalinių pervežimų patrauklumą tiek tvarumo, tiek ir kaštų taupymo aspektais“, – pasakoja E. Šimė.

Tad apibendrinant galima sakyti, kad intermodaliniai pervežimai yra sparčiai auganti alternatyva. Tai taip pat geras pavyzdys, kai dera ir finansinė nauda, ir su tvarumu susiję neigiamo poveikio aplinkai bei neigiamo socialinio poveikio mažinimo tikslai. Ieškant būdų, kaip veikti efektyviau itin konkurencingoje rinkoje – intermodaliniai pervežimai yra viena iš tam puikiai tinkamų priemonių.