Per pastarąjį dešimtmetį tvarumo tema versle perėjo kelias stadijas: „gerų darbų darymo“, privalomų ataskaitų ruošimo ir pasiekė šiandieninę – finansiškai atsiperkančių inovacijų diegimo. Tvarumas nebėra vertybinis klausimas – tai dalis efektyvios verslo valdymo logikos. Įmonės, kurios geba susieti tvarumo pokyčius su kaštų struktūra, finansavimo poreikiais, verslo plėtros planais ir reputacijos stiprinimu, įgauna konkurencinį pranašumą.
Kaip parodė pernykštė „Swedbank“ apklausa, Lietuvos įmonės į tvarumą versle žiūri pragmatiškai. 65 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad įgyvendinti tvarumo pokyčius juos motyvuotų mažesni veiklos kaštai, 55 proc. – efektyvesni procesai, 44 proc. – reputacijos stiprinimas. Kitaip tariant, verslas ryžtųsi tokiems pokyčiams, jeigu matytų juos kaip atsiperkančią investiciją, o ne išlaidų eilutę. Geroji žinia – tendencijos rodo, kad tvarumo pokyčiai tikrai gali būti finansiškai naudingi.
Finansinę tvarumo naudą verslui lengviausia pamatuoti per įvairius efektyvumo sprendimus. Energijos suvartojimo mažinimas, antrinių žaliavų panaudojimas ir kiti žiediniai sprendimai tiesiogiai virsta mažesnėmis sąnaudomis.
Rinkoje jau yra sprendimų, kurie turi pamatuojamų naudos įrodymų. Pavyzdžiui, vienas mūsų partneris, kurio paslaugas siūlome verslo klientams, pasitelkė dirbtinį intelektą ir jo pagalba valdo įvairias pastatų sistemas. Vienoje sostinės parduotuvėje įdiegus šį sprendimą, energijos suvartojimas sumažėjo beveik penktadaliu. Tokios inovacijos mažina ne tik aplinkosauginį pėdsaką, bet ir kaštus.
Antrasis tvarumo dividendų kanalas – palankesnė prieiga prie finansavimo. Finansų sektorius žaliojoje transformacijoje vaidina svarbų vaidmenį ir yra įpareigotas skatinti rinkos pokyčius. Todėl tvarumo rizikas bankai vis didesne apimtimi vertina kaip kredito rizikos dalį.
Tvarumo kriterijus atitinkantys projektai gali būti finansuojami žaliosiomis paskolomis. Kreditavimo procese įmonės jau dabar gali sulaukti iš bankų klausimų apie savo poveikį aplinkai, išsikeltus tikslus ir priemones jam mažinti. Ypatingas dėmesys skiriamas taršiuose sektoriuose veikiančioms įmonėms. Viena svarbiausių temų, kuriomis mes kalbamės su tokiais klientais, yra jų veiklos emisijų pėdsakas, iškastinio kuro naudojimas ir energetinis veiklos bei nekilnojamojo turto efektyvumas.
Per keletą artėjančių metų reguliacinės prievolės gali virsti ir papildomomis išlaidomis. Naujus mokestinius mechanizmus numato ES Anglies pasienio mokestis (CBAM), apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, griežtesni energinio efektyvumo standartai. Norint išvengti išlaidų ateityje, ruoštis reikia jau dabar.
Pavėluoti tvarumo sprendimai dažniausiai kainuoja brangiausiai – tiek finansiškai, tiek reputacijos prasme. Įmonės, kurios iš anksto įsivertina ateinančių reikalavimų poveikį ir suplanuoja pokyčius, gali ne tik sumažinti būsimas sąnaudas, bet ir išvengti ateityje įsigaliosiančių mokesčių eilutės savo finansų ataskaitose.
Verslo partnerių ir vartotojų lūkesčiai keičiasi greičiau nei įstatymai. Didesnės įmonės jau dabar prašo tiekėjų duomenų apie energijos suvartojimą ar atsinaujinančių šaltinių naudojimą – mažesnis pėdsakas tampa vienu iš tiekėjų atrankos kriterijų
Kartu keičiasi ir vartotojų elgsena. „Swedbank“ 2025 m. tyrimas rodo, kad reikšminga dalis gyventojų nori, kad jų investuojami pinigai darytų teigiamą poveikį – nuo žiedinės ekonomikos iki socialinio teisingumo. Kitaip tariant, žmonės jau pasiruošę balsuoti savo pinigais.
Įmonės, kurios sugeba pasiūlyti ne tik gerą kokybės ir kainos santykį, bet ir atliepia kliento vertybes, pelno jo lojalumą.
Jei reikėtų rinktis, kur pradėti, siūlyčiau savo įmonėje analizę pradėti nuo šių trijų sričių.
Pirmiausia, energinis efektyvumas – rinkoje jau yra inovatyvių sprendimų, kurie mažina energijos suvartojimą ir su tuo susijusias išlaidas.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į tiekimo grandinių trumpinimą ir skaidrinimą – tai ne tik padeda mažinti kaštus, bet ir didina verslo atsparumą ir padeda suvaldyti įvairias rizikas.
Galiausia, inovacijos, didinančios veiklos efektyvumą. Dažnai pakanka atidžiau paanalizuoti, kokius sprendimus diegia sektoriaus įmonės kitose rinkose, kas veikia, o kas ne.
Tvarumas nebėra tik vertybinė „užklasinė“ įmonės veikla – tai verslo planavimo ir valdymo dalis. Jis padeda mažinti sąnaudas, gerina prieigą prie kapitalo, saugo nuo reguliacinių rizikų ir ateities mokesčių bei stiprina reputaciją.
Mano rekomendacija verslui paprasta – į tvarumo pokyčius žiūrėkite ne kaip į papildomą pareigą, o kaip į būdą dirbti protingiau