2026 m. Lietuvos saulės energetikos rinka pasitiko su pokyčiais, sukėlusiais daug diskusijų tarp gyventojų ir atsinaujinančios energetikos sektoriaus dalyvių. Atnaujintos paramos taisyklės reiškia mažesnes nei anksčiau numatytas kompensacijas gyventojams, įsirengiantiems saulės elektrines, taip pat – mažesnę leistiną įsirengti galią. Natūralu, kad kyla klausimas: ar šie sprendimai stabdys saulės energetikos plėtrą, ar kaip tik signalizuoja, jog rinka pasiekė brandesnį vystymosi etapą?
2026 m. Energetikos ministerija atnaujino paramos sąlygas. Nutolusioms saulės elektrinėms parama sumažinta nuo 323 iki 200 eurų už kilovatą, elektrinėms ant stogų – nuo 255 iki 170 eurų už kilovatą. Taip pat maksimali leistina galia abiem atvejais sumažinta nuo 10 iki 7 kW.
Šie pokyčiai jautriai palietė gyventojus, kurie elektrines jau buvo įsirengę ar planavo tai padaryti, tikėdamiesi didesnės kompensacijos. Vis dėlto, valstybės požiūriu sprendimas – logiškas. Mat reikia derinti ribotus viešuosius finansus, energetikos plėtros prioritetus ir realią situaciją rinkoje, kur neaugantis elektros vartojimas piko metu spaudžia saulės energijos kainą net iki nulio ar neigiamų reikšmių.
Skaičiai kalba patys už save. 2021 m. Lietuvoje buvo apie 7 tūkst. gaminančių vartotojų, kurių bendra įrengtoji galia siekė apie 65 MW. Aktyvios paramos laikotarpiu ir augant elektros kainoms, ypač po karo Ukrainoje pradžios, 2025 m. pabaigoje šis skaičius išaugo iki maždaug 166 tūkst. gaminančių vartotojų ir daugiau nei 2 GW įrengtos galios.
Valstybės tikslas – pasiekti 300 tūkst. gaminančių vartotojų. Akivaizdu, kad be finansinės paskatos tokio masto plėtra nebūtų buvusi įmanoma. Parama tapo katalizatoriumi, leidusiu per itin trumpą laiką iš esmės pakeisti šalies energetinį žemėlapį.
Kartu tai davė stiprų impulsą ir saulės energetikos sektoriui: sparčiai augo įmonių, užsiimančių saulės elektrinių projektavimu, įrengimu, priežiūra ir susijusiomis paslaugomis, skaičius, buvo kuriamos naujos darbo vietos, ypač regionuose.
Vis dėlto, sparčiai didėjant gaminančių vartotojų skaičiui, komerciniai saulės parkai susidūrė su itin didele konkurencija. Dėl to jų gaunama elektros kaina reikšmingai sumažėjo, o saulės generacijos piko metu rinka tapo itin jautri net nedideliems pasiūlos pokyčiams.
Svarbu pabrėžti, kad sumažinta parama nereiškia paramos pabaigos. Ji ir toliau išlieka paskata gyventojams, ypač kol galioja gaminančių vartotojų dvipusė apskaita (angl. net metering). Be to, per pastaruosius trejus metus saulės modulių kainos reikšmingai sumažėjo – jei 2022 m. mažos galios elektrinės įrengimas galėjo kainuoti ir daugiau nei 1 000 eurų už kilovatą, šiandien ši suma dažnai siekia 450–800 eurų. Tai reiškia, kad net ir gaunant mažesnę paramą investicija išlieka ekonomiškai pagrįsta.
Didžiausią trumpalaikį spaudimą dėl lėtėjančio naujų projektų tempo pajus būtent saulės energetikos sektoriaus įmonės, kurių veikla buvo orientuota į spartų smulkių elektrinių diegimą. Tačiau komerciniams saulės parkams tai gali tapti ir teigiamu signalu – labiau subalansuota plėtra ilgainiui gali stabilizuoti rinką ir sudaryti prielaidas elektros kainų augimui generacijos piko metu.
Šiandien saulės energetika Lietuvoje yra pasiekusi prisotinimo tašką – piko metu pagaminta energija yra labai pigi. Tačiau būtent parama leido pasiekti šį istorinį lūžį: atsinaujinanti energetika jau dengia apie 51 proc. šalies elektros poreikio, kai 2022 m. šis rodiklis siekė vos 15 proc. Tai – reikšmingas indėlis į mažesnes sąskaitas gyventojams, didesnį šalies konkurencingumą ir energetinę nepriklausomybę.
Sumažinta parama skatins atsakingesnį investicijų vertinimą ir labiau ekonomiškai pagrįstą saulės energetikos sektoriaus plėtrą. Ilgainiui, augant elektros vartojimui ir atsirandant pakankamai grąžos, tai gali atverti naujas investavimo galimybes jau brandesnėje, stabilesnėje rinkoje.
Kitaip tariant, paramos mažinimas nėra saulės energetikos saulėlydis. Greičiau – perėjimas iš sprinto į maratoną.
Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją.