Kas moka muitus?

Birželį JAV iždas surinko net 26 mlrd. importo muitų, tai yra penkis kartus daugiau nei prieš metus. Gegužės duomenimis, efektyvus importo tarifas padidėjo nuo 2,5 iki 8 proc., o dalis muitų dar net nepradėjo galioti. JAV administracija juos įvesdama tikino, kad tai mokestis užsieniečiams. Ekonomistai į tai atsakė: daugiau mokės patys amerikiečiai. Tuo metu akcijų rinkos yra istorinėse aukštumose ir neigiamo poveikio tarsi nemato. Tad kaip yra iš tikro?

Muitas yra mokestis, taikomas iš užsienio valstybių importuojamoms prekėms. Žvelgiant teoriškai, muitų našta gali atitekti trims pusėms: eksportuotojams, vietiniam verslui ir vartotojams.

Eksportuotojai gali sumažinti kainas norėdami neprasti konkurencingumo. Tokiu atveju galutinės kainos JAV vartotojams nesikeičia ir mokesčių našta tenka užsienio bendrovėms. Jei importuojančios įmonės negali perkelti muitų naštos ant vartotojų, kenčia jų pelno maržos. Tuomet našta krenta ant vietinio verslo pečių. Tačiau įprastai, esant galimybei, verslai išaugusias sąnaudas bando perkelti vartotojams. Tada stebime spartesnį vartotojų kainų augimą.

JAV pasiekė prekybos susitarimus su Japonija, Europos Sąjunga, Kinija. Efektyvus JAV importo tarifas kils iki daugiau nei 15 proc., bendra muitų kaina JAV ekonomikai bent trumpuoju laikotarpiu gali viršyti 400 mlrd. JAV dolerių arba daugiau nei 1 proc. JAV BVP. Kam teks ši papildoma mokesčių našta?

Ar muitus moka eksportuotojai?

Prekybos kainų indeksai vienareikšmiškai atsako, kad muitų naštos JAV prekybos partnerės neprisiima. Pavyzdžiui, Kinijos eksporto kainos krenta jau nuo 2023 m. – dėl didelių industrinių subsidijų ir per didelių gamybinių pajėgumų. Jei kinai prisiimtų muitų naštą, matytume spartesnį kainų kritimą, tačiau statistika rodo priešingai. Kainos stabilizuojasi ir krenta lėčiausiai per pastaruosius trejus metus. Kinija muitų naštos neprisiima.

Panašios tendencijos matomos ir žvelgiant į JAV importo kainas. Skelbiami kainų indeksai neįtraukia mokesčių, vadinasi, jei eksportuotojai prisiimtų muitų naštą, importo kainos turėtų mažėti. JAV importo kainos (be degalų) per ketvirtį ne tik nesumažėjo, bet ir išaugo 0,25 proc. Įvairiais vertinimais eksportuotojai vidutiniu laikotarpiu prisiims 10–15 proc. muitų naštos, bet didžiąją dalį muitų sumokėti teks JAV gyventojams.

Ar muitus jau moka JAV vartotojai?

Metinė infliacija JAV birželį kiek paspartėjo – nuo 2,4 iki 2,7 proc. Efektas būtų dar stipresnis, jei ne pigusi energija ir mažiau nei tikėtasi augusios nuomos bei kitos su būstu susijusios kainos.

Muitų efektas vartotojų kainoms kol kas dar yra gana silpnas. Tačiau importui jautrios kategorijos, tokios kaip elektronika, baldai, žaislai ar rūbai, pastaruosius 2 mėnesius brangsta sparčiau. Įmonės gana lėtai, tačiau pradeda perkelti muitų naštą ant vartotojų pečių. Iš dalies prie to prisideda ir aukštas atsargų lygis – JAV verslai įsivežė daugiau prekių prieš įsigaliojant muitams, tad dar turi pigesnių atsargų. Tikėtina, kad artimiausiais mėnesiais toliau matysime įsibėgėjančią prekių infliaciją JAV. Iš dalies tai gali sujaukti ir Federalinio rezervo planus rudenį sumažinti palūkanas.

Didesni muitai – lieknesnės pelno maržos?

Kita vertus, dalį naštos kol kas prisiima JAV įmonės. Birželį sumokėtų muitų suma sudarė apie 4 proc. visos mėnesinės mažmeninės prekybos vertės. Iš to galima spręsti, kad kol kas dalį muitų JAV verslai moka iš savo kišenės. Galbūt todėl, kad ekonominė aplinka neleidžia perkelti visų sąnaudų vartotojams. O galbūt didelis neapibrėžtumas atgraso nuo greitų veiksmų – įmonės nežino, kokie muitai bus paskelbti rytoj.

Didelės tarptautinės korporacijos, vykdančios veiklą visame pasaulyje, gali pasirinkti kelti kainas kitose rinkose, taip sušvelnindamos smūgį JAV vartotojams, tačiau tokią prabangą turi tik nedidelė dalis įmonių. Muitai labiausiai veikia santykinai mažos kapitalizacijos verslus, kurie nevaldo pasaulinių tiekimo grandinių.

Įmonių rezultatai dar nerodo muitų poveikio

Viešai kotiruojamos įmonės šiuo metu skelbia antro ketvirčio rezultatus, kurie vis dar yra santykinai neblogi, juose prekybos karų efektas – minimalus. Trečio ketvirčio rezultatai jau ryškiau rodys muitų efektą. Ypač ryškiai jis pasijaus mažesnės kapitalizacijos gamybos įmonėms, kurios priklausomos nuo importuojamų komponentų ar galutinių produktų.

Kita vertus, nuo metų pradžios stipriai nukritęs dolerio kursas trumpuoju laikotarpiu pagerins didžiųjų tarptautinių įmonių rezultatus, nes šių įmonių pardavimai eurais ar kitomis valiutomis staiga taps vertingesni. Pavyzdžiui, jei „Apple“ iš „iPhone“ pardavimo Europoje ankščiau fiksuodavo apie 700 JAV dolerių pajamų, tai po euro pabrangimo, tas pats pardavimas vertas jau beveik 800 dolerių.

Pastarosiomis savaitėmis pasiekti prekybos susitarimai ir aukštas investuotojų optimizmas atvedė JAV akcijų rinką į naujas aukštumas. „S&P 500“ indeksas nuo metų pradžios pakilo daugiau nei 8 proc., nepaisant gilaus pavasarinio išsipardavimo. Daugelis vertės rodiklių dega raudonai ir signalizuoja apie stipriai pervertintą rinką.

Ji ir vėl yra stipriai įkaitusi, o korekcijos rizika esant tokioms aukštoms kainoms yra didelė. Ekonominiai rodikliai kol kas – geri ir santūriam optimizmui pagrindo yra. Tačiau pervertinta rinka ir atslenkantis neigiamas muitų poveikis perkamajai galiai bei įmonių pelno maržoms gali neigiamai paveikti JAV akcijų grąžą.