Tvarumas jau tapo neatsiejama investicijų dalimi

2020-ieji pelnytai laikomi tvarių investicijų lūžio metais. Pernai ta pačia – žalumo ir tvarumo – kryptimi buvo ne tik nukreipti solidūs vyriausybių finansiniai įrankiai, bet pastebimai pasisuko ir verslo pasaulis. Analitikai skaičiuoja, kad būti netvariam šiandien jau reiškia praradimus. Kita vertus, perdėtas optimizmas, kaip ir visur kitur, taip ir tvariai investuojant, kelia riziką.

Viena didžiausių turto valdymo bendrovių pasaulyje „Blackrock“, kurios valdomo turto vertė siekia apie 9 trln. USD, t. y. beveik tiek, kiek sudarytų dviejų Japonijų bendrasis vidaus produktas (BVP), dar 2020 m. pradžioje nubrėžė aiškią kryptį. Priimdama investavimo sprendimus, bendrovė pasiryžo skirti ypatingą dėmesį aplinkosaugos, socialiniams ir valdymo (angl. Environmental, Social, Governance, ESG) veiksniams ir nebeinvestuoti į įmones, kurios išsiskiria didele su tvarumu susijusia rizika. 

„Toks pareiškimas, neabejotinai, jau daro įtaką ne tik stambių verslo įmonių planams, bet ir kitų turto valdytojų sprendimams“, – sako Marius Ignotas, „Swedbank“ Finansų rinkų tarnybos vadovas.  Pasak jo, dar didesnio pagreičio tvarioms investicijoms suteiks ir besikeičianti valstybinio bei tarptautinio lygio politika, vis labiau nukreipta į klimato kaitos ir socialinių iššūkių pasekmių mažinimą. 

Investicijų rekordai

Europos Sąjunga (ES) jau patvirtino ambicingus planus paskatinti investicijas į žaliąją energetiką, įskaitant 550 mlrd. eurų vertės biudžetą, skirtą kovai su klimato kaita. Maža to, 2020 m. spalio mėn. ES išleido 17 mlrd. EUR socialinių obligacijų. Tai viena didžiausių iki šiol išleistų obligacijų emisijų, į kurią investuotojai atsakė pasiūlymais už net 14 kartų didesnę 233 mlrd. EUR. sumą.

Be ES, politiką dėl klimato kaitos keičia ir neseniai išrinktas JAV prezidentas Joe Bidenas, grąžinantis didžiausią ekonomiką į tvarumo kelią. Ir net didžiausia teršėja Kinija jau paskelbė planus iki 2060-ųjų tapti klimatui neutralia. 

„Nenuostabu, kad didelė dalis turto valdytojų visame pasaulyje šiuo metu didesne ar mažesne dalimi jau yra integravę ESG veiksnių analizę investavimo procese.  O pagal ESG principus jau investuojantys fondai per praėjusius metus pritraukė rekordines lėšas“, – aiškius pokyčius mato M. Ignotas. „Morningstar“ duomenimis, vien per 2020 m. IV ketvirtį investuotų pinigų srautas į tokius fondus siekė 152,3 mlrd. USD. (88% daugiau nei per III ketv.), o bendras valdomas tokių fondų turtas 2020 m. pabaigoje pasiekė rekordinę sumą – 1,65 trln. USD (2019 m. pab. ši suma siekė apie 1 trln. USD).

„Swedbank“ taip pat yra išleidusi beveik 700 mln. EUR žaliųjų obligacijų (angl. Green bonds), iš kurių finansuojami tvarūs projektai. Investicijos į tvarius verslus jau sudaro ir daugiau nei 40% viso gyventojų „Swedbank“ pensijų fonduose sukaupto turto. Iš viso „Swedbank“ visose rinkose yra suteikęs finansavimo už daugiau kaip 1,4 mlrd. Eur, kuriais finansuoti atsinaujinančios energetikos ar mažu poveikiu aplinkai išsiskiriančių pastatų projektai.  

Tvarumas – ne riba grąžai

„Varomoji visų šių pokyčių jėga yra didėjantis visuomenės sąmoningumas, iš žmonių kylantis spaudimas verslui ir politikos formuotojams prisidėti prie socialinių ar klimato kaitos problemų sprendimo“, – įsitikinęs M. Ignotas. Bet be ideologinių paskatų, yra ir ekonominės. Tvarumas nebūtinai yra mažiau pelningas investavimo kelias, o kai kuriais atvejais, netgi priešingai. Daugelio nuomone,  tvarios investicijos nėra ribojantis veiksnys siekiant ilgalaikės investicinės grąžos. 

„Pastaraisiais metais formuojama valstybinė politika rodo vis mažiau palankumo netvariai veikiantiems verslams. Labai tikėtina, kad tokių verslų veiklos rezultatai, priešingai nei tvariai dirbančių, bus paveikti labiau neigiamai. Atitinkamai, investuotojai skirs didesnę „premiją“ vertinant tvarių įmonių akcijas ir mažesne kaina įvertins netvarius verslus“, – prielaidas didesnei grąžai mato M. Ignotas. Štai, pavyzdžiui, Į JAV bendroves orientuoti biržoje prekiaujami fondai (ETF), kurie vadovaujasi tvarumo kriterijais, per 2020 m. vidutiniškai uždirbo apie 22 proc. grąžos, o S&P 500 – apie 18%. 

Rizika –  per daug optimizmo

„Iš esmės, tvarumas jau tampa neatsiejama investicinių sprendimų dalis. O stebint besiformuojančią praktiką, akivaizdu, kad tvarumo vaidmuo kapitalo rinkoms tik stiprės“, – sako M. Ignotas. 

Bet svarbu nepamiršti, kad tvarumas nėra ir jokia panacėja, investavimo rizikos niekur nedingsta.  Pasak M. Ignoto, pagrindine rizika gali tapti būtent perdėtas investuotojų optimizmas, susietas su labai konkrečių įmonių veikla. 

„Pavyzdžiui, JAV elektromobilių gamintoja „Tesla“ tvarumo kontekste yra vienas iš verslo, siekiančio padėti spręsti taršos mažinimo problematiką, pavyzdys. Elektromobiliai tikrai gali prisidėti prie mažesnės anglies dvideginio emisijos taip sumažinant klimato kaitos keliamus pavojus. Ir vis dėlto, pasigirsta abejonių, ar dabartinė būtent šios įmonės akcijų kaina atspindi fundamentalią įmonės vertę ir teisingai įkainoja jos ateities perspektyvas“,  – garsaus prekių ženklo pavyzdį pateikia  M. Ignotas. 

Pasak „Swedbank“ finansų rinkų tarnybos vadovo, didžiausią dėmesį šiandien vis dar pritraukia keletas stambių įmonių, kurios naudojasi savo prekės ženklo žinomumu, siekdamos pademonstruoti pasiryžimą prisidėti prie darnaus pasaulio vystymosi.  O tai yra vienas esminių tvaraus investavimo iššūkių. Nukreipus didelius kapitalo srautus į nedidelį skaičių įmonių susiduriama su spekuliacinių „burbulų“ rizika.

„Investuotojai tokiais atvejais gali supainioti realią tokios įmonės įtaką tvarumo problemų sprendimui ir jų produktų populiarumą ar prekės ženklo žinomumą“, – sako  M. Ignotas. Jis pataria fondus rinktis ne tik pagal savo įsitikinimus ar garsesnius prekių ženklus, bet pasigilinti į fondų sudėtį ir investavimo principus.