Kodėl moterims galima mokėti mažiau?

Vokietijoje jas vadina Rabenmütter (liet. moterys varnos). Šie paukščiai tikrai neturi švelniausiųjų reputacijos, atvirkščiai – mitologinėse pasakose jie siejami su tamsa ir užkeikimais. Šioje šalyje tokių moterų-varnų vietą užima ne kas kita, o dirbanti mama. Ir tai, žinoma, yra įžeidžiantis apibūdinimas.

Šalis, kurios lyderė yra įtakingiausių pasaulio moterų viršūnėje ir kuri suteikia vienas dosniausių apmokamų šeimos atostogų bei vaiko priežiūros išmokų pasaulyje, visgi yra pakankamai nesvetinga vieta dirbančioms mamoms. Ir to priežastys daugeliu atveju yra tik kultūrinės – visuomenės požiūrio į dirbančią mamą atspindys.

Nors Lietuva kol kas negali pasigirti per daug aukštais lygiateisiškumo pasiekimais nei rasiniais, nei negalią turinčių žmonių klausimais, visgi moterų situacijos mūsų šalies darbo rinkoje, atrodo, gali pavydėti daugelis šalių. Tiesa, Lietuvoje pastebima kita tendencija – pačių moterų rezistencija dirbti aukštą pridėtinę vertę kuriančius darbus. Ir tam yra priežasčių.

Vyrų dominuojamas technologijų sektorius

Naujas automatizacijos bei dirbtinio intelekto amžius, kuris kuria aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, prisideda prie ekonominės pažangos ir atveria visiškai kitokias finansines perspektyvas, Lietuvoje yra vis dar dominuojamas vyrų. Remiantis naujausia Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) ataskaita, STEM sektoriaus studijas, kurios apima mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos sritis, Lietuvoje renkasi tik 1 iš 10 merginų.

Tas pats institutas prognozuoja, kad sumažinus vyrų ir moterų atskirtį STEM sektoriuje, Europos Sąjungos BVP vienam žmogui iki 2050 metų galėtų pakilti net 3 proc. ir sukurti daugiau nei milijoną naujų darbo vietų. Paskutinį dešimtmetį darbo vietų skaičius technologijų sektoriuje augo 4 kartus greičiau nei kituose sektoriuose.

Europos Komisija taip pat identifikuoja, kad iki 2020 metų mūsų regiono ekonominį augimą gali stabdyti ne kas kitas, bet informacinių ir ryšio technologijų darbuotojų trūkumas. Pernai net pusė tokių įmonių susidūrė su nemenku iššūkiu randant naujų darbuotojų. Tad kyla klausimas, kodėl moterys vis dar labai atsargiai renkasi dirbti STEM sektoriuje, nors moterų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, yra trečdaliu daugiau nei vyrų.

Motinystės „bauda“

2018 metais vyrų ir moterų atlyginimų atotrūkis Lietuvoje siekė 13 proc. ir buvo net du kartus mažesnis nei Estijoje. Pagal šį rodiklį lenkiame ne tik Europos Sąjungos vidurkį, bet net ir tokias šalis, kaip Vokietija ar Suomija.

Deja, Lietuvoje didžiausias atotrūkis šiuo metu fiksuojamas finansų ir draudimo bei informacinių technologijų sektoriuose, kuriuose taip pat yra mokami ir aukščiausi atlyginimai. Didžiausias atlyginimų skirtumas tarp vyrų ir moterų yra pastebimas 35-44 metų amžiaus grupėje, tai yra, būtent tada, kai dauguma moterų grįžta į profesinį gyvenimą po motinystės atostogų. Vėliau atlyginimų skirtumas pastebimai mažėja.

Mažesni moterų atlyginimai po motinystės atostogų dažnai yra įvardijami kaip „darbo užmokesčio bauda“. Vokietijoje ši bauda siekia net 61 proc. prieš motinystę uždirbtų pajamų, Austrijoje 51 proc., Švedijoje 27 proc.

Tiesa, ši „bauda“ į darbo rinką grįžtančioms mamoms daugeliu atveju nėra diskriminacinė. Dirbančios mamos dažniau sąmoningai renkasi dirbti mažiau valandų ar prasčiau apmokamus, bet lankstų darbo grafiką turinčius darbus. Arba nedirbti visai, kol vaikai yra dar maži. Prie to, žinoma, prisideda ir teisės aktai, Lietuvoje leidžiantys mamoms „atostogauti“ iki kol vaikui sukaks 3 metai. Pavyzdžiui, Švedijoje abu tėvai tam turi tik 12 mėnesių, iš kurių 3 mėnesiai yra rezervuoti tėčiams. Tai iš dalies paaiškina, kodėl švedų vyrai taip pat patiria didesnę tėvystės „baudą“, nei vokiečiai, kurie šių atostogų dažniausiai net nepanaudoja.

Moterų dominuojami sektoriai

Mažai apmokami sektoriai, tokie kaip sveikatos priežiūra ar švietimas, taip pat yra dažnai pasirenkami moterų. Tai taip pat yra vienas iš veiksnių, kodėl vyrų ir moterų atlyginimai skiriasi. Mokslininkai teigia, kad skirstymas į moteriškas ar vyriškas profesijas atsiranda dar vaikystėje. Mergaitės yra labiau linkusios svajoti dirbti mokytojomis ar seselėmis, kai dauguma berniukų svajoja apie darbą su kompiuteriu ar sportininko karjerą.

Šį suvokimą dažniausiai formuoja aplinka: tėvai, filmai ar net žaislai, kurie sukuria tam tikras socialines normas. Tiesa, buvo pastebėta ir nauja tendencija – vaikai nurodė norintys dirbti ne tik tradicinius darbus, bet būti ir socialinių tinklų žvaigždės ar „youtube‘riai“. Galime tik spėlioti, kaip tokios tendencijos ateityje pakeis darbo rinką, o gal papildys darbo biržoje laukiančiųjų gretas.

Tikroji darbo rinkos revoliucija

Revoliucija darbo rinkoje tikrai neįvyko atsiradus internetui. Ji taip pat neįvyko dirbtinio intelekto pagalba. Tikroji revoliucija įvyko tuomet, kai buvo išrasta ne kas kita, o šimtus moters valandų sutaupanti skalbimo mašina. Būtent tuomet moterys galėjo išsivaduoti iš visą darbo dieną užimančio namų ruošos darbo.

Deja, nerašytos taisyklės pasiskirstant namų ruošos darbus bei vaikų priežiūrą vis dar yra viena didžiausių problemų, dažnai neleidžiančių moterims visapusiškai įsitraukti į darbo rinką. Prie to prisideda ir visuomenės požiūris ar socialinės normos, skirstant profesijas į „moteriškas“ ir „vyriškas“.

Pasaulio ekonomikos forumas skaičiuoja, kad prireiks dar 202 metų, kol moterų ir vyrų atlyginimai pasaulyje taps vienodi. Akivaizdu, kad šį procesą turėtume gerokai paspartinti, jei norime užtikrinti Lietuvos ekonomikos augimą bei kurti aukštą pridėtinę vertę turinčias darbo vietas.