Darbe neturite kolegos-dirbtinio intelekto? Atėjo metas jį turėti kiekvienai įmonei

Šiandien net 92 proc. iš 500 didžiausių JAV bendrovių teigia naudojančios dirbtinio intelekto (DI) produktų kūrėjos „OpenAI“ įrankius. O tarptautinės konsultacijų bendrovės „McKinsey“ tyrimas rodo, kad pasauliniu mastu net 2 iš 3 bendrovių reguliariai naudoja DI suteikiamas galimybes. Lyginant su vos prieš 10 mėnesių atlikta apklausa, DI naudotojų skaičius išaugo du kartus. Pasitelkę šią technologiją, verslai siekia padidinti produktyvumą ir veiklos efektyvumą. Tad tai – signalas ir mūsų šalies įmonėms, kad norint išlaikyti konkurencingumą, nevalia atidėlioti DI taikymo savo veikloje.

Per 1,5 milijardo naudotojų

Apie DI šiandien girdime iš visur – žiniasklaidos antraščių, verslo konferencijų, kolegų, draugų, politikų. Neįtikėtina, kaip greitai DI tapo mūsų darbinio ir kasdienio gyvenimo dalimi – juk šį lapkritį DI progreso pradininke vadinama „ChatGPT“ atšventė vos dvejų metų gimtadienį, o jos versija verslui – vos vienerių.

Tam, kad surinktų pirmąjį milijoną vartotojų „ChatGPT“ prireikė vos 5 dienų. Palyginimui, „Netflix“ tokiam kiekiui prenumeratorių surinkti prireikė 41 mėnesio, „Facebook“ – 10 mėnesių. O šiandien į šio dvimečio DI įrankio gimtadienį jau renkasi didžiausios verslo korporacijos, per mėnesį jį aplanko maždaug 1,5 mlrd. vartotojų iš viso pasaulio. Be to, tai tėra vienas iš kelių šimtų tūkstančių sukurtų DI įrankių – pasaulyje šiandien priskaičiuojama beveik 60 tūkst. DI srityje veikiančių startuolių, o į šias lenktynes aktyviai įšokusios ir tokios technologijų gigantės kaip „Google“ savininkė „Alphabet“, „Amazon“ ar „Meta“.

DI naudojantys verslai – penktadaliu efektyvesni

DI pasitelkti siekiančios verslo įmonės vis tampriau integruoja savo sistemas ar procesus su DI įrankiais. „McKinsey“ konstatuoja, kad 2024-ieji tapo pirmaisiais metais, kai verslas iš tikrųjų pradėjo naudoti DI technologiją ir gauti iš jos realios naudos. Ji padeda automatizuoti ir greičiau atlikti dalį užduočių ir taip sumažinti išlaidas, pagerinti pajamų bei pelningumo rodiklius, produktų kokybę. Masačiusetso technologijų instituto tyrėjai nustatė, kad jau dabar įmonių, kurios naudoja DI įrankius, efektyvumas yra 19 proc. didesnis.

„McKinsey“ skaičiavimai rodo, kad iki 2035 m. DI padidins verslo produktyvumą 40 proc. ir iki šio dešimtmečio pabaigos leis automatizuoti apie 30 proc. esamų darbo procesų, atitinkamai tiek sutaupant darbuotojų darbo valandų. Ir tai bus pagrindinė profesinių pokyčių priežastis. Net 3 iš 4 apklaustų verslo įmonių atstovų sutinka, kad DI technologija artimiausiais metais reikšmingai paveiks jų industriją.

DI asistentai suefektyvina skirtingas funkcijas

Matant tokias pasaulines tendencijas, natūraliai kyla klausimas – kiek Lietuvos verslas yra pasiruošęs šiai didžiausiai revoliucijai nuo pramonės perversmo laikų. Akivaizdu, kad norėdami išlikti konkurencingi, turėjome jau vakar imtis taikyti DI sprendimus ir mokyti darbuotojus įgūdžių dirbti su DI.

Čia galime pasidalinti ir keliais „Swedbank“ pavyzdžiais, kaip savo veikloje tam tikroms užduotims įgyvendinti jau kurį laiką naudojame DI asistentus. Pavyzdžiui, programuotojai naudojasi DI atliekant specifinius, kasdieninėje veikloje rečiau sutinkamus sprendimus, skaitmeninės rinkodaros srityje DI įrankiai padeda rašyti ir optimizuoti internetinių puslapių kodą, kuris būtų efektyvesnis paieškos varikliams, naudojame automatinius įrankius „Swedbank“ blogo naujienų įgarsinimui.

Pastebėjome, kad DI puikiai apibendrina susitikimus, efektyviai ir nešališkai paskirsto užduotis, taip sutaupydamas darbuotojų laiko ir leisdamas gerinti darbuotojų produktyvumą. Taip pat kuriame ir dar kelis asistentus, kurie turėtų palengvinti ir paspartinti įvairių dokumentų peržiūrą.

Darbuotojus paskatinti galima per žaidimą

Skirtingų įmonių patirtis rodo, kad norint, jog darbuotojai iš tikrųjų pasinaudotų DI teikiamomis galimybėmis, būtina užtikrinti ne tik teorinių žinių perdavimą, bet ir praktinį jų pritaikymą kasdienėje veikloje. O tam ir patys darbdaviai gali sugalvoti iniciatyvų, kurios skatintų darbuotojus išbandyti DI įrankius ir atrasti tuos, kurie gali suveikti ir darbiniuose reikaluose. Pavyzdžiui, „Swedbank“ darbuotojai turi vidinę grupę, kurioje dalinasi patarimais kaip efektyviai formuluoti užklausas DI ir informacija apie naujausius DI įrankius.

Šioje platformoje darbuotojams taip pat organizuojame konkursus, kurie susilaukia didelio susidomėjimo. Konkursų metu prašome kolegų su DI atlikti įvairias kūrybines užduotis. Pavyzdžiui, sukurti plakatą įmonės šventei, laišką skirtingoms klientų grupėms, perspėjantį apie sukčių veiklą, prognozuoti Olimpinių žaidynių medalių laimėtojus ir t.t. Investuodami į tokius konkursus prisidedame ne tik prie dalyvių kūrybiškumo lavinimo, bet ir suteikiame naujų žinių apie DI naudojimo galimybes.

Pastebėjome, kad išbandę DI įrankius žaidimo forma, vėliau „Swedbank“ darbuotojai juos pritaiko ir savo darbo vietoje keldami kvalifikaciją ir darbo efektyvumą.

Aklai pasitikėti DI dar nereikėtų

Nors DI įrankiai jau šiandien padeda įmonėms kelti produktyvumą ir efektyvumą, nevalia pamiršti ir šių įrankių ribotumo ar tam tikrų rizikų. Pavyzdžiui, yra tikimybė, jog lengvai automatizuojant kiekvieną mažiausią operaciją, darbuotojas gali prarasti budrumą. O DI irgi kartais klysta, neteisingai interpretuoja prašymą ar padaro neįprastų loginių ar aritmetinių klaidų. Todėl aklas pasitikėjimas DI gali būti rizikingas ir protinga jo atliktą darbą patikrinti.

Kartu gebėdami aprėpti labai daug įvairių temų ir poreikių, universalūs DI modeliai gali suklaidinti darbuotojus specifinėse srityse. Populiariausi įrankiai kartais nesupranta konteksto, bet vis tiek pateikia rezultatą. DI gali padaryti loginių klaidų vien todėl, kad pasiektų vartotojo norimą galutinį atsakymą.

Pavyzdžiui, nors atrodytų, kad sklandžiai susirašinėti gebantis „ChatGPT“ galėtų puikiai atlikti klientų aptarnavimo funkciją, tačiau be aktyvaus stebėjimo ir modelio treniravimo palikti visą kliento aptarnavimo dalį DI dar per rizikinga. Todėl banke DI šiuo metu tam nenaudojame, nors ir esame tikri, kad anksčiau ar vėliau jis taps įprastu dalyku klientų aptarnavime.

Kita sritis – DI pasitelkimas kūrybai. Teksto ar vaizdo generavimas su DI įrankiais yra ganėtinai pigus, todėl, atrodo, įmonės rinkodaros ir komunikacijos skyriai galėtų juos išnaudoti itin plačiai. Tačiau šioje srityje dar yra daug licencijavimo klausimų – ne visada žinoma, ar turiniui generuoti panaudoti šaltiniai yra legalūs – todėl to neišsprendus pasitikėti DI generuotu turiniu gali būti rizikinga.

Galiausiai, organizacijoje reikėtų aptarti ir verslo ar asmeninių duomenų kėlimo net į visapusiškai apsaugotus DI įrankius rizikas. Mat tai gali suformuoti įprotį, kuris gali būti atkartojamas su kitais, organizacijos nevaldomais įrankiais.

Vis tik, nepaisant esamų ribotumų ir rizikų, kurias būtina tinkamai įvertinti, Lietuvos verslą norisi paraginti eksperimentuoti su DI technologijų taikymu ir skatinti tą daryti savo darbuotojus. Prisimenant verslo pasaulyje populiarią frazę, kad „ne dideli valgo mažus, o greiti valgo lėtus“, turime užduoti sau klausimą – kurie iš jų norime būti mes?