Skatindamas investicijas į aukštos energinės klasės nekilnojamojo turto projektų plėtrą, „Swedbank“ verslo klientams siūlys žaliąjį finansavimą

Siekdamas paskatinti įmones investuoti į aukštos energinės klasės nekilnojamą turtą (NT) bei renovuoti šiuo metu neefektyvius objektus, „Swedbank“ pristato naują žaliojo finansavimo sprendimą verslui. Išskirtinės verslo finansavimo sąlygos bus siūlomos energiškai naudingų pastatų statybai, įsigijimui bei neefektyvių pastatų renovacijai.

„Būdami vienu iš didžiausių nekilnojamojo turto projektų finansuotojų Lietuvoje suprantame, kad galime daryti realią įtaką mūsų šalies įsipareigojimams klimato atžvilgiu. Svarbus žingsnis šiame kelyje bus perėjimas prie energiją itin efektyviai naudojančių pastatų. Džiaugiamės pristatydami dar vieną naujovę šalies finansavimo rinkoje, kuri mūsų verslo klientams padės spręsti su klimato kaita susijusius iššūkius – tai žaliosios paskolos energiškai naudingų NT projektų vystymui, komercinės paskirties pastatų įsigijimui ir neefektyvaus NT renovacijai“, – sako „Swedbank“ Lietuvoje Valdybos narys, Verslo klientų tarnybos vadovas Ignas Mačeika.

„Remiantis Lietuvos ilgalaikės renovacijos strategijos duomenimis, apie 80 proc. negyvenamųjų pastatų Lietuvoje yra pastatyti iki 1990 m. Dauguma jų pastatyti nesilaikant jokių energinio naudingumo reikalavimų ir neturi energinio sertifikato arba jo klasė yra žemesnė nei D. Tai reiškia, kad jie yra energiškai neefektyvūs, o jų eksploatavimui, ypač šildymui, reikia daug pirminės energijos. Kovodami su klimato kaita turime sumažinti suvartojamą energijos kiekį renovuodami neefektyvius pastatus ir statydami vis efektyvesnius, santykinai nedaug energijos sunaudojančius pastatus“, – teigia „Swedbank“ Lietuvoje verslo klientų tvarumo srities vadovė Giedrė Padaigienė.

„Swedbank“ atstovė taip pat atkreipia dėmesį, kad net modernūs biurai, pastatyti prieš 10 metų ar anksčiau, dažnai nebeturi galiojančių energinio naudingumo sertifikatų, kadangi pasibaigus pirminiam išduoto sertifikato galiojimo laikui, savininkai ne visada mato poreikį sertifikato galiojimą atnaujinti. Tuo metu bankams tampa privaloma turėti informaciją apie jiems įkeisto nekilnojamojo turto energinio naudingumo klasę, vertinamą pagal galiojančius sertifikatus. Galiojančio energinio naudingumo sertifikato neturintis nekilnojamas turtas tampa rizikingesniu nepriklausomai nuo jo komercinės vertės.

Kaip pastebi I. Mačeika, komercinio NT savininkai ir plėtotojai turėtų būti suinteresuoti orientuotis į tvarumą ne tik dėl bendro siekio padidinti pastatų energinį naudingumą, bet ir įvertindami būsimos finansinės grąžos perspektyvą. Prognozuojama, kad žemo energinio naudingumo pastatų, įskaitant ir neturinčių galiojančio energinio naudingumo sertifikato, paklausa ir likvidumas ateityje mažės, surasti nuomininkus ar pirkėjus taps vis sunkiau. Atitinkamai, prieiga prie kapitalo finansuoti tokį turtą ar jį įkeisti irgi taps vis sudėtingesnė.

Specialios finansavimo sąlygos suteikiamos bet kokios paskirties A++ energinio naudingumo klase įvertinto pastato statybai, jeigu pastato  skaičiuojamos pirminės energijos sąnaudos yra bent 10 proc. mažesnės nei norminės pirminės sąnaudos, nurodytos energinio naudingumo sertifikate, arba A++ energinio naudingumo klase įvertintas pastatas gauna BREEAM sertifikato „labai gera“ arba LEED sertifikato „auksinė“ klasę.

Tokie patys kriterijai taikomi ir siekiant pasinaudoti geresnėmis finansavimo sąlygomis skolinantis po 2020 m. gruodžio 31 d. pastatyto nekilnojamojo turto įsigijimui.

Skolinantis iki 2020 m. gruodžio 31 d. pastatytų energiškai naudingų pastatų įsigijimui palankesnės finansavimo sąlygos taikomos pastatams, įvertintiems energinio naudingumo A klase arba pastatams, kurie pagal pirminės energijos sąnaudas patenka tarp 15 proc. energiškai efektyviausių tos paskirties Lietuvos pastatų, nustatytų „Vilnius Tech“ atliktoje studijoje.

Skolinantis pastatų renovacijai geresnės sąlygos taikomos, kai pagal renovacijos projektą matoma, kad skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos po renovacijos sumažinamos bent 30 proc., palyginti su prieš renovaciją buvusia situacija.

Naujas „Swedbank“ verslo finansavimo pasiūlymas yra paremtas ES Taksonomijos techninės analizės kriterijais tvariam NT, o suteiktos paskolos bus įtrauktos į „Swedbank“ žaliųjų obligacijų programą.

Pristatydamas specialias finansavimo sąlygas aukšto energinio naudingumo NT projektų finansavimui bei energiškai neefektyvių pastatų renovacijai, „Swedbank“ planuoja toliau aktyviai plėsti savo žaliųjų paskolų portfelį, kuris šiuo metu sudaro apie 579 mln. eurų.

Žalioji ekonomikos ir verslo transformacija „Swedbank“ yra strateginės svarbos sritis. Prie jos bankas aktyviai prisideda siūlydamas gyventojams ir įmonėms su tvarumu susijusias finansavimo paslaugas. Jos padeda žmonėms priimti tvaresnius kasdienius sprendimus, o įmones įgalina sėkmingai diegti tvarumo pokyčius ir tokiu būdu gerinti konkurencingumą, atsparumą ir vertę.