„Swedbank“ papildomai verslui suteiks paskolų su valstybės pagalba už 104 mln. eurų

„Swedbank“, bendradarbiaudamas su nacionaliniu plėtros banku ILTE, padidino portfelinių garantijų priemonės „Portfelinės garantijos 3“ (PG3) limitą papildomais 104 mln. eurų. Šiuo žingsniu bankas išplečia bendrą šios priemonės apimtį iki 208 mln. eurų ir suteikia platesnes galimybes smulkioms ir vidutinėms įmonėms, neturinčioms pakankamo užstato, gauti finansavimą apyvartinėms lėšoms ir investicijoms.

„Nuo 2022 m., kai pradėjo veikti portfelinių garantijų programa, „Swedbank“ jau suteikė finansavimą, viršijantį 80 proc. pirminio 104 mln. eurų limito. Atsižvelgdami į augantį smulkių ir vidutinių įmonių poreikį tiek apyvartiniam kapitalui, tiek investicijoms, nusprendėme tęsti bendradarbiavimą su ILTE ir išplėsti programos apimtį iki 208 mln. eurų. Tai leis užtikrinti didesnį finansavimo prieinamumą verslams, ypač tiems, kurie neturi pakankamo užstato, bei sudarys palankesnes sąlygas jų augimui ir plėtros planų įgyvendinimui“, – sako Ignas Mačeika, „Swedbank“ valdybos narys ir Verslo klientų tarnybos vadovas.

Pagal PG3 priemonę, ILTE garantuoja 80 proc. paskolos sumos. Vienos paskolos maksimali suma siekia 2,8 mln. eurų. Finansavimas gali būti skirtas tiek investicinėms reikmėms, tiek apyvartinėms lėšoms. Papildomas garantijų portfelis ypač naudingas toms įmonėms, kurios turi verslo augimo planų, bet jų nuosavas užstatas nepakankamas tradiciniam kreditavimui.

Šia priemone gali pasinaudoti Lietuvos įmonės, turinčios mažiau nei 250 darbuotojų, mažesnę nei 50 mln. eurų metinę apyvartą ir / arba ne didesnį nei 43 mln. eurų visos įmonės turtą.

Nuo 2017 m. per ILTE portfelinių garantijų ir kitas programas Lietuvos verslams „Swedbank“ suteikė paskolų, kurių bendra suma siekia apie 240 mln. eurų.

„Taip pat bendradarbiaujame su Europos investiciniu fondu, pagal kurio garantijų programas Baltijos šalyse bendra finansavimo suma siekia apie 760 mln. eurų, Lietuvoje – 275 mln. eurų. Šios priemonės leidžia padėti įmonėms įvairiuose sektoriuose – nuo žemės ūkio iki prekybos ar statybos – spręsti labai konkrečius augimo, investicijų ir apyvartinių lėšų poreikius“, – sako I. Mačeika.