Tvarūs 2024-ieji: kodėl klimato kaita yra žmogaus teisių pažeidimas, o verslas imasi įvairovės?

Klimato kaita ir kiti aplinkosaugos iššūkiai viešojoje erdvėje bei pačiame gyvenime lydėjo mus visus praėjusius metus. Labai tikėtina, kad šie metai bus ne kitokie, tad ir paskatų siekti tvarumo netruks.  Šiuo keliu jau žengia valstybės, verslai ir net paprastai kritikos dėl skraidymo privačiais lėktuvais sulaukiančios pasaulinio garso grupės ar atlikėjai. Štai populiarieji rokeriai „Coldplay“, pagal kurių ne vieną hitą esame šokę, tapo pirmąja pasaulyje muzikos grupe, parengusia ir pateikusia savo tvarumo ataskaitą.

Pernai pradėję savo pasaulinį koncertų turą, muzikantai išsikėlė tikslą jį padaryti kuo draugiškesniu aplinkai. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Masačusetso technologijų instituto mokslininkai apskaičiavo, kad, palyginti su ankstesniu „Coldplay“ koncertų turu, anglies dvideginio emisijas šįkart pavyko sumažinti 47 proc. Be to, „Coldplay“ įsipareigojo už kiekvieną į bet kurį pasaulinio turo koncertą parduotą bilietą pasodinti po vieną medį – šis skaičius jau viršija 7 milijonus, ir tik didės.

Tvarumas seniai nebėra tik demonstratyvios deklaracijos – tuo praktiškai kasdien gyvena daugybė žmonių, kurie savo realiais veiksmais stengiasi sumažinti klimato kaitą. Pavyzdžiui, prie „Coldplay“ išsikeltų tvarumo tikslų prisidėjo grupės gerbėjai, koncertui reikalingą energiją tiekę mindami specialius dviračius ir šokdami ant kinetinių aikštelių. Į šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos mažinimą įtraukti ir tokie veiksmai kaip keliavimas į koncertus pėsčiomis, dviračiais, viešuoju transportu, daugkartinių vandens indų naudojimas ir kt.

Klimato kaita – žmogaus teisių pažeidimas?

Tačiau klimato kaita aistras kaitina ne tik stadionuose ir arenose: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša pernai užfiksavusi net 16 šilumos rekordų, ir didžioji jų dalis – rudenį. Mokslininkai apskaičiavo, kad 2023-ieji tapo šilčiausiais metais pasaulio istorijoje. Be to, Žemės paviršiaus temperatūra, palyginti su XIX a. pabaiga, beveik peržengė kritinę ribą – 1,5 laipsnio pagal Celsijų.

Naujas aspektas šiame kontekste yra tai, jog klimato kaitos ignoravimas prilygsta žmogaus teisių pažeidimui. Tą vis garsiau pabrėžia įvairios pasaulinės ataskaitos, klimato krizę daug dažniau vertindamos per žmogaus teisių prizmę ir per jos keliamą grėsmę žmogaus sveikatai. Todėl šalių vyriausybės ir verslai, kurie vengia priimti reikalingus sprendimus, pradedami traukti teisinei atsakomybei.

Jungtinės Tautos skaičiuoja, kad per pastaruosius 6–7 metus bylų, kuriose pareikšti kaltinimai dėl žmogaus teisių pažeidimų, nulemtų klimato kaitos, skaičius visame pasaulyje išaugo daugiau nei dvigubai. Nors didžioji jų dalis – JAV, maždaug šeštadalis bylų yra susijusios su besivystančiomis pasaulio valstybėmis.

„Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa atskleidžia, kad 4 iš 10 vartotojų yra pasirengę savo kasdieniais pasirinkimais prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Tai rodo, kad įmonės jau šiandien turėtų vartotojams suteikti informacijos, koks yra jos produktų ir paslaugų poveikis aplinkai, kokių žingsnių bendrovės imasi, kad tas poveikis būtų mažinamas.

Gal padės dirbtinis intelektas?

Besikeičiantis pasaulis atneša ir dar vieną naujovę – be jau laiko patikrintų priemonių tvarumo tikslų siekti gali padėti ir dirbtinis intelektas (DI). Jį galima įdarbinti daugelyje ekonomikos sektorių: nuo žemės ūkio iki transporto. DI paremti švarios energijos tinklai, tikslingai orientuota žemdirbystė, tvarios tiekimo grandinės, geresnis orų stebėjimas ir nelaimių prognozavimas bei savalaikis reagavimas į jas – tik dalis priemonių.

Taip pat tikimasi, kad DI prisidės ir prie „Žaliojo kurso“ susitarimo, pagal kurį Europos Sąjunga yra įsipareigojusi iki 2030-iųjų sumažinti ŠESD emisijas 55 proc. Skaičiuojama, kad tais pačiais metais globalios ŠESD emisijos dėl DI sumažės 4 proc., arba 2,4 gigatonomis, t. y. tiek, kiek, prognozuojama, 2030 m. į aplinką išleistų Australija, Kanada ir Japonija kartu sudėjus.

Ekspertai neabejoja, kad be aplinkosauginės naudos DI prisidės ir prie socialinės aplinkos gerinimo. „PwC“ skaičiavimais, per artimiausius šešerius metus DI gali sukurti per 38 mln. naujų, kvalifikuotų darbo vietų, taip reikalingų pasaulio ekonomikai.

Vis dėlto, DI nėra kažkokia magiška piliulė, kuri staiga ir stebuklingai sumažins ar panaikins klimato kaitos poveikį. Žinoma, jis turi didžiulį potencialą tapti svarbiu įrankiu, padėsiančiu atsieti ekonomikos augimą nuo augančios taršos. Tačiau reikėtų atsižvelgti į tai, kad DI teikiama nauda būtų visuotinė, o ne atitektų tik toms šalims, kurios šiuo metu yra labiau pažengusios DI diegimo bei panaudojimo srityje. Jei nebus imtasi pokyčių, kurie užtikrintų, kad visi pasaulio regionai būtų pasirengę tinkamai pasinaudoti šios technologijos nauda, dabartinė ekonominė ir klimato kaitos nulemta nelygybė tik dar labiau padidės. 

Įvairovės ir įtraukties srityje – verslas žingsniu priekyje 

Kaip matome,  tvarumas nėra vien tik kova su klimato kaita – tai ir didesnis dėmesys žmogaus teisėms, darbuotojų darbo sąlygoms bei jų gerovei. Vis daugiau įmonių bei organizacijų ne tik ieško būdų, kaip užtikrinti visų asmenų lygybę, bet ir imasi drąsių, ryžtingų pokyčių. Pavyzdžiui, „Swedbank“ pernai pradėjo taikyti tas pačias papildomas naudas ne vien susituokusioms šeimoms, bet ir partnerystėje gyvenantiems, taip pat vaikus auginantiems darbuotojams nepriklausomai nuo partnerių lyties ar šeiminės padėties. Visi darbuotojai yra lygūs, tad ir privalo turėti vienodas galimybes.

Kita svarbi tema tiek darbo rinkai, tiek visuomenei – negalią turinčių žmonių integracija. Šiuo metu Lietuvoje gyvena per 146 tūkst. darbingo amžiaus asmenų su negalia, iš kurių dirba mažiau nei trečdalis. Vadinasi, turime tūkstančius aktyvių visuomenės narių, norinčių ir galinčių įdarbinti savo žinias bei patirtį.

Tai pastebi ir verslo organizacijos, pradėjusios aktyviau konsultuotis dėl didesnio negalią turinčių žmonių įdarbinimo. Pritaikyta fizinė darbo aplinka, pakoreguotas pareigų aprašymas, pagalba darbo vietoje, lanksčios jo atlikimo formos, ilgesnis mokymasis gali reikšmingai padėti įsilieti į darbovietę ir apskritai į darbo rinką. Visa tai pagerintų ir žmonių turinčių negalią socialinę bei ekonominę padėtį, gaunant tinkamą darbo užmokestį, o galiausiai – ir didesnę pensiją.