Šiandien įmonės, kreipdamosi dėl finansavimo, be įprastų finansinių dokumentų vis dažniau turi atsakyti ir į klausimus apie savo veiklą tvarumo srityje. Įmonėms gali tekti pateikti informaciją apie įmonės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, turimų pastatų energinio naudingumo sertifikatus, energijos suvartojimą ar kitus duomenis, susijusius su veiklos poveikiu aplinkai. Tai nėra laikina tendencija – tvarumo kriterijai tampa neatsiejama įmonių finansavimo proceso dalimi. Kodėl bankams tai rūpi? Priežasčių yra bent trys.
Dėl šylančio klimato dažnėjantys ekstremalūs oro reiškiniai ir griežtėjančios teisinės bei politinės priemonės kovai su klimato kaita vis dažniau tampa finansiškai reikšmingomis rizikomis. Pavyzdžiui, jeigu įmonė stato gamyklą prie upės, potvynių rizika gali virsti ne tik aplinkosaugine, bet ir finansine problema. Atitinkamai, jei paskola užtikrinta žemo energinio efektyvumo pastatu, gali kilti ribojimų jį eksploatuoti ar parduoti, o tai mažina turto vertę.
Europos finansų rinkos reguliuotojai tikisi, kad bankai integruos su klimato kaita ir aplinka susijusias rizikas į savo strategijas, rizikos vertinimo modelius ir procesus. Todėl bankams svarbu turėti pakankamai informacijos, kad galėtume šias rizikas įvertinti, suvaldyti ir atskleisti.
Bankai nėra tik stebėtojai ar vertintojai – jie atlieka svarbų vaidmenį siekiant bendrų klimato tikslų. Pavyzdžiui, „Swedbank“ esame įsipareigoję iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu banku.
Didžiausias banko emisijų pėdsakas kyla ne iš biuro pastatų ar darbuotojų kelionių, o iš finansuojamų projektų ir investicijų portfelio – tai sudaro daugiau kaip 99 proc. viso emisijų pėdsako. Todėl sprendimai, kam ir kokiomis sąlygomis skolinti ar investuoti bei žaliosios paskolos tampa svarbiausiais įrankiais mažinant organizacijos poveikį.
Per pastaruosius trejus metus „Swedbank“ žaliųjų paskolų portfelis Lietuvoje išaugo kelis kartus ir šiandien viršija 1,4 mlrd. eurų. Tai sudaro apie 30 proc. viso verslo finansavimo. Daugiausia finansuojami atsinaujinančios energetikos, švarių technologijų projektai ir energiškai efektyvių pastatų statyba bei įsigijimas. Tuo tarpu tokios sritys kaip anglies, naftos ar dujų plėtra bei energijai gaminti skirtos akmens anglies ir durpių gavyba – ribojamos.
Tvarumo duomenys padeda ne tik apsisaugoti nuo nuostolių, bet ir atrasti naujų augimo krypčių. Jie leidžia geriau suprasti, kurie verslai yra pasirengę prisitaikyti prie pokyčių ir išnaudoti tvarios ekonomikos teikiamas galimybes. Todėl siekiame ne tik vertinti, bet ir aktyviai remti šiuos pokyčius, siūlydami sprendimus, kurie padeda įmonėms judėti tvaresne kryptimi.
Tam kuriame specialius finansavimo instrumentus – pavyzdžiui, su tvarumu susijusias paskolas ar projektų finansavimą, atitinkančių mūsų Tvaraus finansavimo programos kriterijus, finansavimą. Tokiems projektams bankas turi didesnį rizikos apetitą ir yra pasirengęs pasiūlyti palankesnes finansavimo sąlygas.
Vertinant finansavimo paraišką, vis dažniau prašoma:
Svarbiausia – kad informacija būtų vieša, patikima ir palyginama. Įmonės, kurios teikia viešą tvarumo ataskaitą, yra nustačiusios ambicingus ir pamatuojamus tikslus ir priemones jiems pasiekti, vertinamos palankiau.
Daugelis mažų ir vidutinių įmonių vis dar mano, kad tvarumo reikalavimai joms neprivalomi. Tačiau ilgainiui jų išvengti nepavyks – tiek dėl griežtėjančio reguliavimo, tiek dėl verslo partnerių, klientų ar investuotojų lūkesčių.
Pirmasis žingsnis – objektyviai įvertinti esamą situaciją: kiek energijos sunaudojama, kuriose veiklos srityse susidaro daugiausia ŠESD emisijų, kokios rizikos slypi tiekimo grandinėje. Šie duomenys leis suprasti, nuo ko pradėti pokyčius ir kur jie duotų didžiausią naudą.
Toliau svarbu pradėti sistemingai rinkti informaciją, matuoti poveikį ir skaidriai jį komunikuoti. Tai padės ne tik planuoti efektyvesnius veiksmus, bet ir kurti patikimumą su partneriais bei finansų institucijomis.
Įmonės, kurios imasi šių žingsnių, įgyja konkurencinį pranašumą ir didesnį ilgalaikį atsparumą pokyčiams.