„Swedbank“ ekonomikos apžvalga: nauja pasaulio (ne)tvarka

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad, nepaisant šiek tiek geresnių nei tikėtasi pastarųjų mėnesių ekonominių tendencijų, perspektyvos išlieka miglotos, o neigiamą didėjančių importo muitų įtaka dar tik priešakyje. Ateinančių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozės didinamos beveik procentiniu punktu, tačiau dėl to labai džiūgauti nereikėtų – spurtas bus trumpalaikis, o dar labiau didinamos infliacijos prognozės.

Ramybės iliuzija

„Šią vasarą stebėjome perrašomas nusistovėjusias pasaulinės prekybos taisykles, džiaugsmingai pasirašomus naujus susitarimus, vis naujas aukštumas pasiekiančias JAV akcijų rinkas bei vis dar augančias didžiausias pasaulio ekonomikas. Tai net paskatino Baltųjų Rūmų prekybos patarėją Peter Navarro išsakyti mintį, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas, už savo nuopelnus restruktūrizuojant pasaulinius prekybos srautus, nusipelno ekonomikos Nobelio premijos. Labai tikėtina, jog rudenėjant ekonominė realybė pasirodys gerokai vėsesnė ir galvoti teks ne apie premijas“, – prognozuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomistų vertinimu, dėl pritaikytų importo muitų šiemet JAV ekonomikos augimas bus daugiau nei procentiniu punktu lėtesnis nei pernai, o infliacija vėl įsibėgės. Prognozuojama, kad didžiausioje pasaulio ekonomikoje stagfliacija – lėtas augimas ir spartus kainų didėjimas – tęsis ir kitais metais.

„Vidutinis JAV importo tarifas nuo 2,4 proc. pernai padidėjo iki maždaug 18 procentų šiemet. Sunku – gal net naivu – tikėtis, kad 8 kartus padidėję importo muitai nesukels jokių neigiamų pasekmių. Kol kas JAV ekonomikos augimas šiek tiek viršijo lūkesčius, bet beveik pusę to augimo lėmė kelių didžiųjų technologijų įmonių investicijos į duomenų centrus ir dirbtinio intelekto vystymo technologijas. Kitų sektorių investicijos mažėjo, vartojimo augimas išsikvepia, o nekilnojamojo turto sektorius jau yra ant recesijos slenksčio. Šios neigiamos ekonominės tendencijos artimiausią pusmetį dar labiau išryškės. Gera naujiena – JAV iždas iš importo muitų per mėnesį dabar gauna apie 30 milijardų JAV dolerių pajamų. Blogesnė žinia – visa ši mokestinė našta krito ant JAV įmonių ir gyventojų pečių“, – teigia N. Mačiulis.

Šioje Atlanto pusėje ekonomistai mato šviesesnes perspektyvas – euro zonos BVP augimas ir šiemet, ir kitais metais turėtų siekti 1,2 procento, bei dar paspartės 2027 metais. Nors dėl prislopintos pasaulinės prekybos grynasis eksportas turės neigiamos įtakos euro zonos augimui, praradimus kompensuos atsigaunantis gyventojų vartojimas, bei didėsiančios investicijos į gynybą ir infrastruktūrą

„Euro zonoje infliacija sumažėjo iki 2 procentų ir toliau mažės – tam teigiamos įtakos turės ir stipresnis euras, ir mažesnės importo kainos iš Kinijos bei kitų Pietryčių Azijos šalių. Tai reiškia, kad konkurencija vidaus rinkoje aštrės, o pramonės spurtas išlieka mažai tikėtinas. Matydamas mažėjančią infliaciją ir besitęsiančias pramonės problemas, Europos centrinis bankas bazines palūkanų normas turėtų sumažinti dar du kartus – nors rinkos to kol kas nesitiki, kitų metų pradžioje bazinės palūkanos turėtų nukristi iki 1,5 procento“, – prognozuoja Nerijus Mačiulis. Jo skaičiavimais, pastarąjį ketvirtį Kinijos prekių eksportas į JAV sumažėjo ketvirtadaliu, o į ES jis išaugo beveik dešimtadaliu.

Lietuvos ekonomika – šaltos pėdos, karštos galvos

„Swedbank“ ekonomistai didina kitų metų Lietuvos BVP augimo prognozę 0,9 procentinio punkto iki 3,2 proc. Jie taip pat prognozuoja, kad Estijos ir Latvijos ekonomikų augimas ir šiemet, ir kitais metais vis dar gerokai atsiliks nuo Lietuvos.

„Šiemet Lietuvos ekonomikos augimas išlieka vienas sparčiausių visame regione, tačiau jau matome akivaizdžius pramonės silpnėjimo ženklus. Kitais metais importo muitai ir silpnėsianti pasaulinė prekyba sumažins Lietuvos ekonomikos augimą beveik puse procentinio punkto. Tačiau sprendimas liberalizuoti ateities pensijoms skirtų pinigų panaudojimą tuo pačiu metu sukelia ir ekonomikos perkaitimo riziką. Matysime sparčiau augantį vartojimą, tačiau mažiau džiugi pasekmė bus ir didesnė infliacija. Kai per trumpą laikotarpį išleidžiami du dešimtmečius kaupti pinigai, tai turi įtakos ne tik ekonomikos, bet ir kainų augimui“, – mano N. Mačiulis.

Kitų metų Lietuvos infliacijos prognozė didinama daugiau nei procentiniu punktu, iki 3,5 procento. Taip pat prognozuojama, kad atlyginimų augimas lėtės iki 8 proc. kitais metais ir 6,5 procento 2027-aisiais.

„Jau 2027-aisias tikėtina penkmetį besitęsusio Lietuvos ekonomikos išskirtinumo pabaiga – augimas bus lėčiausias, o kainų augimas didžiausias tarp Baltijos šalių. Vartojimo ir kainų svyravimai bus mažesni, jei net ir nusprendę nekaupti antrosios pakopos pensijų fonduose, gyventojai pinigus išleistų ne trumpalaikiams poreikiams, o investuotų“, – teigia N. Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomistai taip pat prognozuoja, kad dėl JAV importo muitų ir didesnės konkurencijos ES rinkoje Lietuvos eksporto augimas kitais metais bus lėčiausias per pastaruosius 15 metų, o valdžios sektoriaus biudžeto deficitas artimiausius du metus nemažės ir sieks apie 3 proc. BVP.