Pirkėjams vis mažiau svarbu pamatyti prekę gyvai – ką tai reiškia prekybos sektoriui?

Fizinės parduotuvės pamažu praranda savo pagrindinį pranašumą – galimybę prekes pamatyti gyvai. „Swedbank“ tyrimas rodo, kad per dvejus metus gyventojų, kurie neperka internetu dėl šios priežasties, sumažėjo 12 proc. punktų – nuo 78 proc. iki 66 procentų.

Tai reikšmingas pokytis, rodantis, kad pirkėjų įpročiai keičiasi iš esmės. Elektroninė prekyba jau daugeliui tapo pilnaverte apsipirkimo patirtimi – per pastaruosius 6 mėnesius internetu pirko 89 proc. Lietuvos gyventojų.

Ilgą laiką fizinės parduotuvės galėjo remtis tuo, kad daliai pirkėjų būtina prekę pamatyti, paliesti ar pasimatuoti. Kaip rodo minėti tyrimo duomenys, šis poreikis per pastaruosius dvejus metus reikšmingai susilpnėjo ir, tikėtina, ši tendencija ryškės ir ateityje.

Patogumas tampa svarbesnis už įprotį

Pirkėjų elgsena tampa vis racionalesnė. Internetu jie pirmiausia perka dėl kainos ir laiko taupymo, tačiau vis dažniau sprendimą lemia tai, kaip lengva apsipirkti.

„Swedbank“ tyrimas rodo, kad kritinis momentas yra pats pirkimo procesas. Dažniausiai apsipirkimas nutrūksta dar prieš atsiskaitymą, kai el. parduotuvė nepasiūlo tinkamo pristatymo ar mokėjimo būdo. Tai reiškia, kad net ir sudominus klientą, sandoris gali neįvykti dėl labai praktinių priežasčių.

Tuo pačiu beveik 9 iš 10 gyventojų su nesklandumais apsiperkant internetu susiduria retai arba visai nesusiduria. Tai rodo, kad bendras el. prekybos lygis yra pakankamai aukštas.

Kaip šiandien turi atrodyti el. parduotuvė

Atsispiriant nuo tyrime fiksuojamų tendencijų, galime išskirti esminius lūkesčius, kuriuos šiandien turi didžioji dalis Lietuvos pirkėjų, užsukę į el. parduotuvę.

Pirmiausia – platus pasirinkimas atsiskaitymo ir pristatymo būdų, nes vieno ar dviejų pasirinkimų šiandien jau nebepakanka. 28 proc. gyventojų nurodo, kad jiems yra tekę nutraukti pirkimą, nes nepasiūlytas tinkamas pristatymo būdas, o dar 23 proc. – dėl netinkamo mokėjimo būdo.

Antra – maksimaliai paprastas atsiskaitymas. 86 proc. gyventojų už pirkinius atsiskaito iš karto pirkimo metu, o 57 proc. kaip svarbiausią mokėjimo būdo pasirinkimo kriterijų įvardija patogumą. Tai rodo, kad kiekvienas papildomas žingsnis ar neaiškumas tiesiogiai mažina tikimybę užbaigti pirkimą.

Trečia – aiškumas ir pasitikėjimas. 1 iš 3 pirkėjų kaip svarbų kriterijų įvardija pardavėjo patikimumą. Po šiuo lūkesčiu slypi ne tik geri atsiliepimai, bet ir aiškiai pateiktos sąlygos, skaidri informacija apie prekes, suprantama grąžinimo tvarka ir pažįstami atsiskaitymo sprendimai.

Ketvirta – sklandus pristatymas. 48 proc. gyventojų yra susidūrę su vėluojančiu pristatymu, o 39 proc. – su tuo, kad prekės kokybė neatitiko aprašymo.

Ko tikėtis toliau?

Lietuvos el. prekybos rinka pereina į brandos etapą – pirkėjų skaičius stabilizuojasi, tačiau auga jų išleidžiamos sumos ir lūkesčiai. Pavyzdžiui, per 2025 m. „Swedbank“ klientai Lietuvoje, atsiskaitydami internetu, išleido beveik 15 proc. daugiau, o vidutinė vieno atsiskaitymo suma didėjo apie 10 procentų.

Tai reiškia, kad artimiausiais metais konkurencija tarp el. prekybos atstovų tik intensyvės ir klientų palankumui laimėti nepakaks vien plataus prekių pasirinkimo ar patrauklios kainos. Geriausiai seksis tiems prekybininkams, kurie gebės pasiūlyti sklandžiausią, paprasčiausią ir patikimiausią apsipirkimo patirtį.

Tekste minimą reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą š. m. kovo mėn. „Swedbank“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1018 nuo 18 iki 75 metų amžiaus gyventojų.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją