7 verslių žmonių charakterio savybės, kurias išsiugdyti gali kiekvienas

2020-12-03

Visoms kartoms ramybės neduoda klausimas: ar žmonės gimsta verslūs, ar tokie būti išmoksta? Psichologijos tyrimai atskleidžia, kad žmonių verslumą nusako septynios charakterio savybės, kurias išsiugdyti gali kiekvienas, o įtakos tam turi ir išankstinės nuostatos. 

Psichologų teigimu, verslumą pirmiausia lemia asmeninės nuostatos apie verslą ir pinigus apskritai. Pavyzdžiui, jei netikima, kad užsidirbti galima ne tik dirbant samdomą darbą, bet ir kitaip kuriant rinkos vertę, bus sudėtinga įsisąmoninti, jog verslūs gali tapti visi, o toks požiūris iš anksto užkerta kelią bet kokioms verslumo užuomazgoms ateityje.

Jaunas žmogus šias nuostatas gauna iš jį supančios aplinkos – tėvų, draugų, mokytojų. Be to, jas sustiprinti gali ir asmeninės patirtys, pavyzdžiui, nesėkmės mokykloje ar darbo rinkoje. Tokiu būdu neva patvirtinamas nusistatymas „verslumas ne man“. Vis dėlto stabdančias nuostatas galima keisti įkvepiančiomis, o senus įsitikinimus – naujais. Tai padaryti padės mitų apie verslą išsklaidymas.

Įvairiais tyrimais nustatyta, kad „mistiškai“ verslūs žmonės pasižymi asmeninėmis savybėmis, kurias išsiugdyti gali kiekvienas, teigia verslo psichologė Laura Rimkutė. Ji išskiria 7 pagrindines ypatybes, vienijančias verslius žmones:

  1. Pirmiausia verslūs žmonės pasižymi autonomijos poreikiu– turi arba išsiugdo norą būti savarankiškais ir patys atsakyti už savo veiksmus.
  2. Tokie žmonės taip pat linkę rizikuoti ir pasižymi didesne rizikos tolerancija. Versle tai ypač svarbu, nes sėkmingo rezultato niekas negali garantuoti, tad investuoti ištekliai ir įdėtos pastangos gali visiškai neatsipirkti. 
  3. Verslumui reikalingas pasiekimų troškimas. Šiems žmonėms svetimas vidutiniškumas ir būdingas noras siekti daugiau, nei iš jų reikalaujama ar tikimasi.
  4. Svarbus ir atsparumas stresui – jis turi būti gana aukštas, nes versle ypač daug kasdienių iššūkių. Įprastai tai vadinama emociniu intelektu: į kasdienius sunkumus reaguojama ramiai, o sprendimai priimami racionaliai.
  5. Be to, verslūs žmonės dažnai pasižymi ekstravertiškumu. Tai nereiškia, kad santūrūs intravertai negali būti verslūs, tačiau atvirumas žmonėms padeda lengviau užmegzti svarbius verslo kontaktus.
  6. Svarbus ir atvirumas naujovėms – tai savybė, parodanti, kiek esame pajėgūs priimti pokyčius ir nežinomybę, kuri dažnai gali gąsdinti. 
  7. Tokie žmonės taip pat pasižymi vidine kontrole – prisiima atsakomybę už tai, kas vyksta jų realybėje. Psichologijoje šis reiškinys vadinamas dėmesio kontrole, nes nesėkmės priimamos racionaliai ir dėl jų pernelyg nesikremtama.

Svarbu pabrėžti, kad verslus žmogus neturi pasižymėti visomis septyniomis savybėmis – visiškai pakanka, kad ryškesnės būtų kelios iš jų. „Jei jaunas žmogus mano, kad neturi nė vienos iš šių savybių, tikriausiai jos yra užspaustos ar dar neatpažintos. Beveik neįmanoma, jog neturėtume bent menkiausios minėtų savybių užuomazgos“, – pastebi L. Rimkutė.

Norint įkurti verslą reikės ir rinkai būtinų kompetencijų, verslo sistemų bei vertės kūrimo modelio – vien teigiamų nuostatų ar savybių nepakaks. Tad, be jų, svarbu lavinti ir kitus gebėjimus, pavyzdžiui, siekti muzikinio išsilavinimo, gilinti politikos žinias ar mokytis programuoti.

Specialistė pataria pirmiausia keisti savo aplinką. Reikia bendrauti su bendraamžiais, kuriems taip pat svarbus verslumas, lankyti užklasines veiklas, kuriose ši savybė skatinama ir panaudojama. Šiais laikais aplinka gali būti ir virtuali, tad rekomenduojama patikrinti žmones, kuriuos sekame socialiniuose tinkluose, ir turinį, kurį žiūrime. Svarbu, kad turinys būtų ne verslumą stabdantis, bet įgalinantis, įkvepiantis ir edukuojantis.

Čia svarbus ir mokytojų indėlis – būtina stengtis užčiuopti jaunuolių verslumo savybes ir jas stiprinti pamokose. Juk verslumas atsiskleidžia ne tik kuriant verslą, bet ir kasdienybėje – siekiant gerų mokymosi rezultatų, bendradarbiaujant su bendraamžiais, organizuojant užklasines veiklas. Visa tai padės ne tik pradėti ugdyti verslumui reikalingas savybes, bet ir lengviau atsisakyti neigiamų nuostatų, kurias dažnai diegia aplinka.

O jei norite sužinoti daugiau apie verslumą, profesijos pasirinkimą ar šių dienų karjeros iššūkius, skaitykite ketvirtąjį „Swedbank“ Finansų instituto kuriamo žurnalo numerį „Ekonomikos klasė“.  

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.