Ar JAV ekonomika pakels importo tarifų naštą?

Nuo šio dešimtmečio pradžios JAV ekonomika paaugo 12 procentų, palyginimui – euro zonos ekonomikos augimas buvo perpus lėtesnis, o Vokietijos BVP per šį penkmetį visai nepadidėjo.  Kaip JAV paveiks iš esmės besikeičianti jos užsienio prekybos politika ir ar jos ekonomikai pavyks išsaugoti savo išskirtinumą?

Apie galimą JAV ekonomikos šlubavimą ar net nuosmukį ekonomistai garsiau pradėjo kalbėti dar 2022 metais, infliacijai ir palūkanų normoms pakilus į seniai matytas aukštumas. Tuomet augimas sulėtėjo tik trumpam, o nedarbo lygis išliko žemiausiame lygyje per pastaruosius penkiasdešimt metų. Vis tik pastaruoju metu vėl daugėja ženklų, rodančių, kad JAV ekonomikos augimas gali bent kuriam laikui išsikvėpti ar net visai sustoti.

Bloomberg apklausti ekonomistai po „išsivadavimo dienos“ importo tarifų paskelbimo JAV ekonomikos augimo prognozes sumažino maždaug procentiniu punktu, bet vis dar tikisi apie 1,5 proc. sieksiančio augimo. Kol kas, panašu, tokios prognozės remiasi optimistiška prielaida, kad balandžio 2 dieną iki aukščiausio lygio nuo praėjusios amžiaus pradžios padidinti JAV importo muitai yra tik derybinė strategija, o galutinis rezultatas bus gerokai nuosaikesnis.

Gegužės mėnesio infliacijos duomenys rodo, kad kol kas ženkliai padidinti importo tarifai nenugulė ant JAV vartotojų pečių. Nors tokie duomenys pradžiugino JAV prezidentą, tai gali būti tik trumpalaikė tyla prieš kainų audrą. Jeilo universiteto tyrimų centro The Budget Lab skaičiavimais, dabar galiojantys importo muitai kainas padidins 1,5 proc., o tai vidutinio vartotojo perkamąją galią sumažintų apie 2500 JAV dolerių per metus. Naujausi duomenys rodo, kad mažmeninė prekyba gegužės mėnesį jau šiek tiek sumažėjo ir gali būti, jog tai nėra trumpalaikis kluptelėjimas.

Didesnė infliacija ne tik mažina JAV gyventojų perkamąją galią ir vartojimą, kuris pastaraisiais metais buvo pagrindinis ekonomikos variklis. Įsibėgėjanti infliaciją apsunkintų JAV Federalinių rezervų sistemos galimybes mažinti palūkanų normas. JAV prezidentas kone kiekvieną savaitę ragina centrinio banko vadovą kuo greičiau mažinti palūkanų normas, vadindamas jį lėtapėdžiu arba dar blogiau. Nepaisant šio spaudimo ir šiek tiek (laikinai) sumažėjusios infliacijos, tikėtina, kad šiandien susitinkantys centrinio banko komiteto nariai priims sprendimą nemažinti palūkanų normų.

Prezidento norui matyti žemesnes palūkanų normas yra daug priežasčių. JAV federalinio biudžeto išlaidos palūkanų normoms viršijo trilijoną dolerių per metus ir jau yra didesnės nei visos išlaidos gynybai. Gyventojų, vėluojančių grąžinti vartojimo ir automobilio paskolas, šiuo metu yra daugiausiai nuo pasaulinės finansų krizės. Fiksuotos būsto paskolų palūkanos siekia 7 procentus, todėl nestebina, kad naujų namų pardavimai yra žemiausiame lygyje nuo 2010 metų, o naujų statybų apimtys nukrito į beveik žemiausią lygį nuo šio dešimtmečio pradžios.

Neigiamą importo apmokestinimo įtaką pajus ir pramonės įmonės – beveik pusė viso JAV importo yra ne galutinio, o tarpinio vartojimo prekės. Tai, žinoma, lems didesnius gamybos kaštus ir mažesnį konkurencingumą. JAV išlieka viena konkurencingiausių ir inovatyviausių pasaulio valstybių, tačiau įsisenėjusių problemų (didelio prekybos ir, ypač, biudžeto deficito) sprendimas vers bent jau trumpuoju laikotarpiu paaukoti dalį augimo.

Tuo metu šioje Atlanto pusėje matome optimistiškai nuteikiančias tendencijas – pirmuosius pramonės atsigavimo ženklus, didėjančius eksporto užsakymus, įsibėgėjantį vartojimo augimą. Teigiamos įtakos turės ir monetarinis bei fiskalinis skatinimas – mažesnės palūkanų normos bei didesnės viešosios investicijos į infrastruktūrą ir gynybą. Gali būti, kad šiemet po ilgos pertraukos euro zonos ekonomikos augimas neatsiliks, o gal net ir pralenks JAV augimą.