Ar kainų augimas Lietuvoje išsikvepia?

Išankstiniai Valstybės Duomenų Agentūros duomenys indikuoja, kad per mėnesį kainos sumažėjo 0,3 proc., o metinis augimas sulėtėjo iki 3 proc. Artimiausiais mėnesiais spaudimas infliacijai ir toliau turėtų mažėti dėl išorinių veiksmų – atpigusios naftos, stipresnio euro bei pigesnio importo iš Kinijos. Silpnėjantis darbo užmokesčio augimas, tikėtina, lems ir kiek lėčiau kylančias paslaugų kainas. Visgi, neapibrėžtumas liks išaugęs ne tik dėl išorinių veiksnių, ypač JAV vykdomos prekybos politikos, bet ir vidinių – sprendimo ir toliau sparčiai didinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) bei koreguoti pensijų sistemą.

Atlyginimų augimas lėčiausias nuo 2016 metų?

Naujausi duomenys indikuoja, kad atlyginimų augimas šalyje sulėtėjo tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje ir pirmąjį šių metų ketvirtį siekė kiek daugiau nei 8 proc., palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Iš vienos pusės, viešajame sektoriuje metinis atlyginimų augimas šiemet buvo lėtesnis dėl bazės efekto – praėjusiais metais atlyginimai viešajame sektoriuje augo itin sparčiai – buvo keliami mokytojų, gydytojų ir valstybės tarnautojų atlyginimai.

Iš kitos pusės, atlyginimų augimo sulėtėjimas privačiame sektoriuje signalizuoja ir apie išaugusį neapibrėžtumą eksporto rinkose, ir apie sumažėjusias verslo galimybės sparčiai didinti atlyginimus.

Atlyginimų lėtėjimą rodo ir ,,Swedbank“ klientų duomenys – balandį metinis klientų atlyginimų augimas siekė 7,6 proc. bei buvo lėčiausias nuo pat 2016 metų.

Lėtesnis atlyginimų augimas reiškia ir mažesnį spaudimą infliacijai, ypač paslaugų sektoriuje, kur kainų augimas pastaraisiais metais gerokai viršijo prekių kainų augimą. Ir čia svarbu prisiminti, kad ekonomikoje retai galime turėti abu gėrius – ir žemą infliaciją, ir spartų atlyginimų augimą.

Dažniausiai kainų augimą, ypač paslaugų sektoriuje, lemia spartus atlyginimų augimas. Tad aukštos kainos dažniausiai yra turtingų valstybių bruožas, kur atlyginimai taip pat yra didžiausi.

Kainų augimą lėmė ir išaugę akcizai

Nuo metų pradžios pakilę akcizai degalams, alkoholiui bei tabakui taip pat prisidėjo prie aukštesnės infliacijos šalyje, o didesnės kainos lėmė ir lėtesnį mažmeninės prekybos augimą.

Valstybės Duomenų Agentūros duomenimis, mažmeninė prekyba per pirmus keturis šių metų mėnesius paaugo kiek daugiau nei 2 proc. Tuo metu išlaidos maisto prekėms ir gėrimams beveik nepasikeitė, o išlaidos degalams krito maždaug dešimtadaliu. Aukštesni akcizai lemia ir didesnes kuro kainas degalinėse, tad pro Lietuvą vykstantys vilkikai bei gyventojai iš kitų šalių, tikėtina, dažniau rinkosi kurą piltis kaimyninėse šalyse, ypač Lenkijoje, kur akcizai yra mažesni. Nepaisant to, Brent rūšies naftos kainos kritimas 15 proc. beveik pilnai padengė nuo metų pradžios pakilusių akcizų įtaką degalų kainoms, tad ir šiame sektoriuje prekybos apimtys artimiausiais mėnesiais turėtų atsigauti.

Naftos pigimas, kurį lėmė JAV prekybos politika bei OPEC kartelio sprendimai didinti naftos pasiūlą, taip pat pigusios gamtinės dujos, slopins kainų augimą Lietuvoje ir ateinančiais mėnesiais.

Infliacinės rizikos kyla ir iš vidaus

Matant gerokai sulėtėjusį atlyginimų augimą ir išaugusį neapibrėžtumą, siūlymas nuo kitų metų didinti minimalų mėnesį užmokestį 15 proc. gali turėti daugiau neigiamų nei teigiamų pasekmių. Visų pirma, verslas, kuris nepakeltų tokio atlyginimų augimo, būtų priverstas atsisakyti dalies darbuotojų. Dėl to kiltų nedarbo lygis, ypač regionuose, kuriuose didelę dalį verslo sudaro mažos bei šeimos įmonės. Visų antra, toks spartus MMA kilimas darytų spaudimą kainoms – skaičiuojame, kad net ir šiemet maždaug pusė visos infliacijos, kurią matome Lietuvoje, yra susijusi su MMA didinimu.

Antroji rizika infliacijos augimui kyla ir dėl planų Lietuvos gyventojams leisti atsiimti II pensijų pakopoje sukauptas lėšas. Estijos Centrinis bankas neseniai atliko tyrimą apie pensijų sistemos liberalizavimo pasekmes 2021 metais. Išvadose teigiama, kad per tris mėnesius po liberalizavimo, apie 55 proc. gyventojų išsiimtų lėšų buvo nukreiptos į vartojimą, 40 proc. į skolų grąžinimą ir tik keli procentai investuoti.

Lietuvai pasekus Estijos pavyzdžiu, tokia pensijų sistemos pertvarka prisidėtų ne tik prie spartesnio vartojimo, bet ir kainų augimo.