ECB palūkanos dugno dar nepasiekė

Nuo praėjusių metų vasaros Europos Centrinis Bankas (ECB) bazines palūkanų normas sumažino perpus – 2 procentiniais punktais. Rytoj bus priimtas sprendimas palūkanų normų nebemažinti, tačiau labai tikėtina, kad tai tik laikinas stabtelėjimas, o rudenį palūkanos bus vėl mažinamos.

Sumažėjusios palūkanos jau turėjo teigiamos įtakos gyventojų bei verslo norui ir galimybėms skolintis. Šiuo metu Lietuvoje bankų išduotų paskolų portfelis verslui yra 18,8 proc. didesnis nei prieš metus – tai yra sparčiausias augimas visoje euro zonoje. Lietuvos gyventojų paskolų portfelio augimas taip pat yra vienas sparčiausių regione, daugiausiai dėl padidėjusių jų galimybių įsigyti būstą.

Akivaizdu, kad Lietuvai, kurioje ekonomikos augimas jau kelis metus yra vienas didžiausių euro zonoje, o didesnė problema – vėl įsibėgėjęs kainų augimas, dar mažesnių palūkanų nelabai reikia. Tačiau ECB sprendimams daugiausiai įtakos turi didžiųjų euro zonos valstybių kainų ir ekonomikos augimo tendencijos.

ECB vertinimu, bazinės palūkanų normos, šiuo metu siekiančios 2 procentus, yra neutralios – jos nei slopina ekonomikos augimą, nei jį skatina. Tai reiškia, kad centrinis bankas nejaučia didelio nerimo nei dėl ekonomikos augimo perspektyvų, nei dėl kainų stabilumo. Tačiau priežasčių tokiam nerimui – ir atitinkamiems palūkanų pokyčiams – gali netrukus atsirasti.

Šiuo metu infliacija euro zonoje yra sumažėjusi iki 2 proc. – būtent toks infliacijos lygis yra vidutinės trukmės ECB tikslas, numatytas jo pinigų politikos strategijoje. Šių metų vasarą ECB atnaujino šią strategiją ir mato rizikas, kad ateityje infliacijos svyravimai dėl pasiūlos šokų bus didesni. Tarp šių šokų įvardinami geopolitiniai ir prekybos konfliktai, dirbtinio intelekto poveikis darbo rinkai ir produktyvumui, bei dėl klimato kaitos sukelti padariniai (pavyzdžiui, brangesni maisto produktai ar sugadinta infrastruktūra).

Trumpuoju laikotarpiu neabejotinai didžiausią įtaką infliacijai ir ekonomikos augimo perspektyvoms turės derybos dėl importo muitų. Net ir susitarus dėl mažesnių nei 30 proc. muitų visai produkcijai, niekas nebesitiki, kad ES eksporto į JAV apmokestinimas gali būti mažesnis nei 10 proc. 

Tai reiškia, kad eksportuoti į didžiausią pasaulio ekonomiką bus sunkiau, o konkurencija ES rinkoje paaštrės, nes čia didesnę dalį savo produkcijos bandys realizuoti ir daugelis kitų pasaulio valstybių. Pavyzdžiui, Kinijos eksporto kainos jau krenta trečius metus iš eilės, o pastaruoju metu jos eksporto augimas į ES paspartėjo.

Taigi, paaiškėjus prekybos derybų rezultatams ir ryškėjant jų ekonominėms pasekmėms, tikėtina, kad ECB nerimas dėl nepakankamo ekonomikos augimo nusvers infliacijos įsibėgėjimo riziką. Todėl rinkos tikisi, kad šiemet ECB bazines palūkanas sumažins dar kartą, o „Swedbank“ prognozuoja, kad jos mažės dar du kartus – rugsėjį ir gruodį, iki 1,5 procento. Kita vertus, labai mažai tikėtina, kad ECB sugrįš prie nulinių ar net neigiamų palūkanų politikos, tad pinigų kainos dugnas jau visai netoli.