Eksperto komentaras

Fintech įmonės ir bankai – meilė iš pirmo žvilgsnio ar partnerystė iš išskaičiavimo?

Fintech įmonės ir bankai – meilė iš pirmo žvilgsnio ar partnerystė iš išskaičiavimo?
Tedas Scheimanas, „Swedbank“ partnerystės ir investicijų padalinio vadovas
2020-01-31

Lietuva pastaruoju metu sulaukia daug dėmesio, kaip finansinių technologijų startuolių traukos centras. Šalies sostinė Vilnius tampa svarbia startuolių ekosistemos dalimi, kurioje kuriasi nauji finansinių technologijų centrai, tokie kaip „Rockit“, kuriam praėjusių metų vasarą pagreičio suteikė „Swedbank“. Tokie fintech centrai siekia skatinti sklandžią sąveiką tarp ambicingų sektoriaus naujokų ir įsitvirtinusių finansų institucijų. Tačiau kaip toks bendradarbiavimas atrodo realybėje?

Kokios partnerystės perspektyvos?

2019 m. rudens pradžioje įsigaliojus antrajai Mokėjimo paslaugų direktyvai (PSD2), bankai buvo įpareigoti suteikti prieigą prie klientų sąskaitų bet kuriam išoriniam paslaugų teikėjui, turinčiam atitinkamą PSD2 licenciją. Tad bankų ir startuolių bendradarbiavimas turėtų būti natūralus procesas.

Ir taip, ir ne. Pirmiausia tai priklauso nuo duomenų, kurių reikia startuolio siūlomai paslaugai ar produktui. PSD2 suteikiama prieiga prie duomenų yra gana ribota ir tinka ne visiems produktams. Kai kurie startuoliai taip pat gali nuspręsti nebendradarbiauti su bankais dėl savo pasirinktos veiklos strategijos, ir tokiu atveju prieiga prie informacijos apsiribos PSD2 nustatytais įpareigojimais. Vis dėlto startuoliai, kurie renkasi dirbti kartu su bankais, gali pasinaudoti atvirosios bankininkystės platforma ir gauti prieigą prie didesnio kiekio duomenų ir galimybių kartu kurti inovacijas.

Kai kurie partneriai gali tapti rinkoje įsitvirtinusio banko inovacijų partneriais. Bankas galėtų jiems užtikrinti palaikymą skirtingose srityse, padėti pasiekti tikslinę jų produkto auditoriją ir išvystyti sudėtingesnes paslaugos funkcijas.

Kita vertus, bankai gali rinktis ir savarankišką paslaugų ir produktų plėtrą. Kai kurie bankai nori turėti tiesioginę prieigą prie API (angl. Application Programming Interface) platformos, kiti labiau orientuojasi į kliento poreikius, tretiems svarbūs abu dalykai. Dauguma didelių bankų šiuo metu patys plėtoja funkcionalumus ir plečia savo paslaugas, kad kartu su finansinių technologijų ir kitais partneriais padidintų klientui teikiamą vertę. Be to, jie vysto atvirosios bankininkystės programinę sąsają ateities poreikiams.

Pakalbėkime apie lūkesčius

Dažnai startuoliai tikisi iš bankų daugybės dalykų, tokių, kaip prieiga prie įvairių klientų duomenų, arba mano, kad bankas be jokių kalbų „išsuks“ jų produktą per savo kanalus. Kartais jie neatsižvelgia į faktą, jog jų produktas gali būti nepasiekęs reikiamo lygio, kad jį techniškai būtų galima pasiūlyti plačiam vartotojų ratui, arba jis nėra pakankamai išvystytas ir pritaikytas klientų poreikiams.

Bankai, be abejo, taip pat turi lūkesčių startuolių atžvilgiu. Kadangi tai yra griežtai prižiūrimos institucijos, kurios privalo rūpintis savo reputacija, bankai turi būti tikri, kad jų partneriai yra tinkamai valdomos organizacijos, kurios siūlydamos paslaugas bankų klientams laikosi tinkamo reguliavimo.

Pavyzdžiui, „Swedbank“ inovacijų diegimo procesas yra gana spartus, todėl kai bankas nusprendžia su kuo nors dirbti kartu, norime matyti greitus rezultatus. Tai reiškia, kad perspektyvioms finansinių technologijų įmonėms kelias, kuriuo galima žengti toliau, gali būti labai siauras.

Kur sutelkti dėmesį?

Finansinių technologijų įmonės dėl savo lankstumo ir greičio gali per trumpą laiką prisitaikyti prie besikeičiančių klientų poreikių. Tai padaryti bankams kartais yra sudėtingiau, nes jie veikia kompleksinėje aplinkoje pagal standartizuotas sistemas. Rinkoje yra gerų pavyzdžių, kaip startuoliai gali sukurti pridėtinės vertės banko klientams.

Pavyzdžiui, kompanija „Minna Technologies“ sukūrė šaunią paslaugą, padedančią lengviau valdyti įvairias paslaugas ir prenumeratas. Ši funkcija išanalizuoja jūsų banko sąskaitos operacijas ir padeda identifikuoti visas pasikartojančias išlaidas, pavyzdžiui, mėnesines įmokas už „Spotify“ ar „Netflix“.

Tai leidžia pastebėti tas prenumeratas, kurias galbūt esame seniai užsisakę ir pamiršę. Bet naudingiausia funkcija – tai galimybė nedelsiant atšaukti prenumeratą ar pasirinkti tinkamesnį jos variantą, išvengiant ilgo proceso, kai reikia kreiptis į kiekvieno paslaugos teikėjo klientų aptarnavimo skyrių.

Daugiau dalyvių – geresnės paslaugos

Vienas iš įspūdingiausių pastarojo meto finansų sektoriaus dalykų − tai sunkiai suvokiamas inovacijų tempas per pastaruosius kelerius metus, kai naujos technologijos pristatomos praktiškai kasdien.

Galima prognozuoti, kad netrukus turėsime dar daugiau dalyvių ir daugiau paslaugų, kurios bus geriau išvystytos ir pasitelkus dirbtinį intelektą pasiūlys daugiau vertės klientams. Bankas taps platforma, kurioje galėsite prisijungti prie fintech įmonių ir jų siūlomų paslaugų. Taigi, finansinių technologijų įmonės gaus prieigą prie klientų bazės, kad galėtų atnešti naudos visoms susijusioms šalims.

O kaip dėl populiarios dirbtinio intelekto temos? Tai suteiks dar daugiau galimybių pažinti, supaprastinti ir patobulinti paslaugų funkcionalumą, remiantis surenkama informacija. Pavyzdžiui, galime įsivaizduoti scenarijų, kai dirbtinis intelektas padeda valdyti asmenines lėšas, numatydamas būsimas išlaidas ir patardamas ar inicijuodamas tam tikrus veiksmus, galinčius padėti sutaupyti pinigų. Ir tokių dirbtinio intelekto pritaikymo pavyzdžių verslo srityje jau yra.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.