Kaip sukurti verslo finansų valdymo planą ir kodėl jo reikia?

Kiekvienas sėkmingas verslas prasideda nuo idėjos, tačiau vien gerų minčių įmonės sėkmei gali neužtekti. Verslo pasaulis nepastovus ir konkurencingas, tad svarbu tinkamai prižiūrėti finansus. Tam į pagalbą pasitelkiamas finansų valdymo planas. Kodėl jis yra svarbus ir kokios rizikos kyla verslui, neturinčiam šio plano, atsako finansinių paslaugų įmonės „Pelningi sprendimai“ vadovas Audrius Rubinas.

Ekspertas tikina, kad be finansų valdymo plano verslas gali gyvuoti, tačiau rezultatus ir norimus tikslus pasieks išeikvodamas daugiau pinigų, laiko ir energijos. Finansų planas yra vienas iš įrankių efektyviau siekti tikslų ir valdyti pinigus bei patį verslą.

„Kai verslas turi finansų planą ir yra aišku, ką konkrečiai kiekvieną mėnesį reikia atlikti, siekiant jį įgyvendinti, daug lengviau priimti sprendimus. Netgi pasakyti „ne“ tam tikriems papildomiems projektams tampa lengviau. Tad, sakyčiau, kad finansinis planas yra žemėlapis link sėkmingo verslo augimo ar tikslų siekimo“, – sako „Pelningi sprendimai“ vadovas.

Be plano – kaip be žemėlapio

Pasak A. Rubino, be šio plano verslas gali klaidžioti nežinioje, taikydamas intuityvius sprendimus, kurie gali būti brangūs ir netinkami. Intuityvus finansų valdymas be finansų plano yra dažna smulkaus verslo savininkų praktika. Jiems pritrūksta žinių ir įgūdžių arba savininkai turi gan stiprius įsitikinimus, kad toks planas apskritai nėra reikalingas. 

„Čia taisyklė paprasta: neturėdami savo plano, jūs vykdysite kažkieno kito planą – jūsų verslui didesnį poveikį turės išorinės įtakos – partnerių, klientų ar kitų suinteresuotų pusių sprendimai bei veiksmai. Pinigai „mėgsta“ struktūrą, tvarką, sistemą, o planas – tos sistemos dalis. Planas nurodo, kur būtent reikia nukreipti pinigus, kad būtų pasiekti tikslai“, – teigia jis.

A. Rubinas pastebi, kad verslas be finansų valdymo plano dažniausiai užtrunka daug ilgiau pasiekti norimus tikslus. Net ir mažam verslui jis yra itin svarbus, o norintiems mažą verslą išauginti į didesnį, be atsakingo finansų valdymo to padaryti paprasčiausiai nepavyks. 

Neturint finansų valdymo plano kyla rizika, kad pinigai bus išleidžiami netikslingai, investicijos neatitiks verslo vizijos ar strategijos. Finansų valdymo planas skatina galvoti apie tikslus ir pajamas, reikalingas tiems tikslams pasiekti. Neturint plano, dažniausiai ir pardavimai bei pajamos yra mažesnės, nei galėtų būti.

Planavimas prasideda nuo tikslų

„Įsivaizduokite: esate jūroje ir kasdien irkluojate. Kaip dienos pabaigoje suprasite, kiek nuirklavote? Neturint nei tikslo, nei plano ir nesekant jų, bus praktiškai neįmanoma pamatuoti, kaip jums sekasi. Taip pat yra ir su finansais. Planavimas prasideda nuo tikslų“, – pasakoja A. Rubinas.

Įmonių finansų ekspertas teigia, kad tikslai gali būti trumpalaikiai, vidutinio ilgumo ir ilgalaikiai, pavyzdžiui, mėnesio, ketvirčio, metų, trejų metų. Svarbu, kad tikslai būtų aiškūs ir specifiški, ribojami laiko bei pamatuojami. Planuojant finansus galima pasitelkti pajamų (pardavimo), pelno, pelno procentais (maržingumo) tikslus.

Pasak „Pelningi sprendimai“ vadovo, finansų valdymo planas gali būti ir labai nesudėtingas, o jo gylis priklauso nuo organizacijos dydžio. Galima planuoti remiantis praeities duomenimis, turima informacija ir rinkų apžvalga, interpretacijomis, galima norais bei tikslais – kiek norima paaugti ar uždirbti.

„Siekiant pelningo verslo, tikslinga pradėti planuoti „nuo apačios į viršų“, tai yra – nuo pelno. Suplanuojame, kiek norime uždirbti pelno (planas eurais ar procentais), iš pelno atimame pardavimus (pajamas), reikalingas norint pasiekti šį pelningumą, o kas lieka atėmus, yra galimos išlaidos“, – pataria A. Rubinas.

Taip pat svarbu pasirengti keletą scenarijų, pavyzdžiui: realų, optimistinį bei „didelį ir gauruotą“ planą. Pasak eksperto, pastarasis turi bene didžiausią galią, net jei ir atrodo neįgyvendinamas. 

„Kurdami šį planą save stumiate mąstyti nestandartiškai ir pasvajoti. Praktika rodo, kad šis planas tampa mielesnis nei realus ar optimistinis. Jis padrąsina ir skatina judėti pirmyn, tad nusitaikius aukštai, greičiausiai pataikysite kažkur aukščiau nei realus planas“ – sako jis.

Nelaikyti stalčiuje

Anot A. Rubino, viena dažniausiai daromų klaidų sudarius verslo planą – palikti jį gulėti stalčiuje. Sukūrus finansinį planą, reikėtų nuolatos prie jo sugrįžti, analizuoti, suprasti, kas turėjo įtakos rezultatams, ir priimti atitinkamus sprendimus. 

„Svarbu ne pats planas, bet planavimas kaip procesas. Kad planas būtų efektyvus, jį reikia nuolatos peržiūrėti ir priimti atitinkamus veiksmus. Planas nebus 100 proc. teisingas, tačiau jau eigoje pamatysite, ką suplanuoti sekėsi prasčiau bei ko neįvertinote“, – teigia A. Rubinas.

Pasak eksperto, kuo įmonė didesnė, tuo svarbesnė yra duomenų kokybė. Smulkiame versle viskas paprasčiau. Pirmas planas tikrai gali būti nelabai vykęs ir tikslus. Standartiškai finansų valdymo planą reikėtų peržiūrėti kartą per mėnesį, kuomet gaunama finansų ataskaita.

„Finansų planas turi būti dinamiškas ir prisitaikantis, kad galėtumėte greitai reaguoti į besikeičiančią verslo aplinką. Finansininkas uždarė mėnesį ir atsiuntė ataskaitą – laikas paanalizuoti, kaip atrodo faktiniai duomenys, palyginti su jūsų planu“, – sako jis.

Siekiate patobulinti ar praplėsti savo įmonę? Atidarykite „Swedbank“ verslo sąskaitą čia.