Kokie 2023 m. buvo žemės ūkio sektoriuje?

Šie metai ūkininkams bei žemės ūkio bendrovėms nebuvo palankūs – užsitęsusias sausras keitė gausūs lietūs, iššūkių kėlė ir produkcijos supirkimo bei trąšų kainų svyravimai. Tačiau, nepaisant to, žemės ūkio atstovai bei bendrovės investicijų nestabdė.

„Swedbank“ duomenimis šįmet ūkininkai dažniausiai naudojosi lizingu, siekdami įsigyti reikalingos žemės ūkio technikos. Taip pat – investicinėmis paskolomis, kurios dažniausiai imamos ūkio modernizavimo projektų įgyvendinimui su patvirtinta Nacionalinės mokėjimų agentūros parama. Trečioje vietoje pagal finansavimo poreikį rikiavosi paskolos žemės pirkimui.

Žemės ūkio srityje finansuojama suma lizingu šiais metais didėjo. Tai nulėmė ūkininkų bandymai didinti dirbamos žemės našumą modernizuojant ir automatizuojant įrangą tam, kad būtų didinamas apdirbamos žemės plotas ir mažinamas važiavimų per lauką skaičius.

Prieš metus „Swedbank“ pristatytą tvariems ūkiams skirtą finansavimą palankesnėmis sąlygomis šiemet papildė dar vienas tvariam žemės naudojimui skirtas produktas – paskola miško įveisimui. Remiantis Aplinkos ministerijos duomenimis, žemės ūkio veikla Lietuvoje lemia apie 22 proc. visų emisijų ir yra trečioje vietoje po transporto ir energetikos sektorių. Visuose šiuose sektoriuose artimiausioje ateityje bus reikalingos reikšmingos permainos, siekiant sumažinti emisijų pėdsaką ir kitus poveikio aplinkai aspektus. Tad, neabejotinai, tvarumas žemės ūkyje taps vis labiau reikšmingesnis. 

Apie šių metų iššūkius ir derlių – iš pirmų lūpų

Pasak įmonės „Agrokoncerno grūdai“ direktoriaus Karolio Šimo, šiųmetis derlius buvo labai panašus į praėjusių metų – užauginta apie 7 mln. tonų javų, rapsų ir ankštinių kultūrų. Didžiausią dalį sudaro kviečiai – apie 4,5 mln. tonų, rapsai – 850 tūkst. tonų, miežiai – 650 tūkst. tonų, kvietrugių, avižų, žirnių ir pupų – visų maždaug po 200 tūkst. tonų, rugiai – 75 tūkst. tonų.

„Derliaus kokybė – labai panaši į pernykštę, tačiau nusileidžia buvusiai prieš trejus-penkerius metus. Grūdai šįmet dideli, tačiau nuvylė baltymų kiekis juose (11–12,5 proc.). Skaičiuojama, kad baltymų kiekis galėjo būti bent vienu procentu didesnis, jei laukai būtų tinkamai tręšiami. Išlikus panašiai situacijai ir kitais metais, kviečių kokybė gali dar pablogėti, priartėti prie tinkamų tik pašarams“, – sako K. Šimas. 

Jo teigimu, tokia situacija susidarė ES griežčiau apribojus augalų apsaugos priemonių asortimentą. Tai turėjo ypatingai didelės įtakos ankštinių kultūrų kokybei. Kaip pastebi K. Šimas, tiek daug kenkėjų pažeistų pupų nėra buvę istorijoje – šiemet jos (90 proc.) buvo tinkamos tik pašarams, nors paprastai šioje kategorijoje atsidurdavo 10–30 proc. pupų derliaus. 

Tačiau šiemet itin džiugino rapsų kokybė: aliejaus procentas juose buvo 2–3 proc. aukštesnis nei įprasta. Rapsų augintojų pajamos šiemet padidėjo dėl mokamų kokybės priedų – jie buvo apie 15 eurų/t didesni nei pernai.

K. Šimas pažymi, kad paskutinėmis rugsėjo dienomis jau buvo parduota daugiau kaip 70 proc. viso šiųmečio javų derliaus, tradiciškai planuojama eksportuoti apie 5 mln. tonų grūdų.

Anot K. Šimo, didžiausias konkurentas grūdų rinkoje šiemet – Rusija. Turinti daugiau kaip 45 mln. tonų grūdų potencialą, ji parduoda juos 10–30 eurų/t pigiau nei Lietuva. Pagrindine lietuviškų grūdų importuotoja tradiciškai išlieka Nigerija, dėl kainų nuleidusi kokybės kortelę ir dabar perkanti žemesnės klasės kviečius, todėl konkurentų ir čia netrūksta. Dėl antros pagal dydį importo rinkos Ispanijoje tenka aktyviai konkuruoti su Rumunijos, Bulgarijos grūdų pardavėjais pašarinių kultūrų segmente.

Savo ruožtu įmonės „Agrokoncernas“ direktorius Edgaras Šakys pastebi, kad paskutiniai keleri metai į žemės ūkį įnešė nemažai iššūkių, atsiradusių dėl kintančių energetikos, grūdų ir trąšų kainų, Europos ir Lietuvos žemės ūkio politikos. Visa tai lėmė mažą šiųmetį ūkių pelningumą.

„Lietuvoje išmokome sudaryti tokias sąlygas augalams, kad būtų užauginta daugiau nei 7 mln. tonų derliaus. Pastaruosius kelerius metus toks derlius užauga dėl padarytų ankstesnių metų investicijų į dirvas. Tačiau dėl sumažėjusio tręšimo dabar maisto medžiagų su augalų derliumi išnešama daugiau, nei jų pateikiama tręšiant dirvą“, – komentuoja jis.

E. Šakio teigimu, šiemet, dedant naujo derliaus pamatus, situacija daugumoje regionų yra gera, trūksta tik užtikrintumo dėl ateinančių metų grūdų kainų. Tikimasi, kad atsiradus galimybėms iš anksto parduoti 2024 metų derlių ar jo dalį, žemdirbiai tuo pasinaudos ir galės ramiai investuoti į naują derlių – į trąšas bei kitas priemones, kurios padėtų nealinti dirvos, užtikrintų derlių ir jo kokybę. 

„Dabartinės įžvalgos leidžia daryti prielaidą, kad trąšų ir kitų investicijų kainos į naują derlių atitinka istoriškai normalius metus, kai buvo pasiekiami optimalūs pelnai“, – reziumuoja E. Šakys.