Komunikacijos agentūros vadovas Vytautas: į buvusią darbovietę sugrįžau jai vadovauti, o pandemija padėjo pasiekti sėkmę

„Smulkaus verslo akademijos“ mentoriui Vytautui Matulevičiui, šiandien savo sėkmės istorija bandančiam įkvėpti smulkiuosius verslus, kelionė komunikacijos pasaulyje nebuvo lengva. Jo agentūra daug kartų girdėjo žodį „ne“, o komandos sunkus darbas pripažinimo nesulaukdavo. Užklupusi pandemija sužlugdė ne vieną verslą, o jo vadovaujamai įmonei atnešė sėkmę. Šiandien jis patarimais dalijasi su kitais verslininkais ir sako, kad kadaise buvęs samdinys gali tapti sėkmingu vadovu.

Vakar samdinys – šiandien vadovas

Vytautas Matulevičius 2012 metais įžengė į komunikacijos agentūros „Bosanova“ biurą. Įmonė buvo jauna – skaičiavo tik trečiuosius metus komunikacijos rinkoje. Čia jis įsidarbino projektų vadovu ir kasdien bendravo su klientais, vykdė komunikacinius projektus: rašė tekstus, organizavo renginius, o kartais, kaip sako jis pats, tekdavo prisidėti ir prie rimtesnių, keletą mėnesių trunkančių projektų vystymo. Neilgai trukus čia jis tapo projektų direktoriumi.

Praleidus penkerius metus komunikacijos agentūroje, 2017-aisiais karjeros vingiai jį nuvedė į finansinių technologijų startuolio glėbį, kur jis įsidarbino rinkodaros ir komunikacijos vadovu. Vis dėlto, po dvejų metų V. Matulevičius nusprendė grįžti į buvusią darbovietę. Sako esą supratęs, kad joje slypi daug neatskleisto potencialo. Tačiau čia jis grįžo su kur kas ambicingesniu tikslu – dirbti ne samdomo darbo, o užimti vadovo pareigas.

„Šiandien man priklauso 53,5 proc. akcijų, o likusi dalis – kitiems partneriams, tarp kurių yra ilgamečiai ir nauji kolegos“, – pasakoja pašnekovas.

Verslininko teigimu, sunkiausia buvo suvokti momentą, kai jis tapo akcininku ir įmonės direktoriumi, o samdinio mentalitetas turėjo virsti į vadovo. Suprasti pozicijos svarbą ir tai, kad nuo dabar viskas, kas vyksta įmonėje, yra jo atsakomybė – jam užtruko apie vienerius metus.

„Mes tuo metu nusprendėme ir iš esmės pakeisti agentūrą. Pavadinimas liko tas pats, bet iš tos agentūros, kurioje mes buvome darbuotojai, – nebeliko nieko: naujas kolektyvas, išskyrus ilgamečius darbuotojus, dirbame kitose patalpose, turime kitą logotipą, kitą internetinį puslapį, pasikeitė ir klientų krepšelis. Tai buvo tarsi renesansas“, – prisimena 2019-uosius komunikacijos specialistas.

Sėkmė aplankė ne iš karto

V. Matulevičius pasakoja, kad pradėjus naują etapą visa komanda turėjo aiškius tikslus ir aiškiai apibrėžta verslo strategiją. Tačiau aplinkybės buvo nepalankios – niekas netikėjo, kad maža – 5–6 darbuotojus turinti – agentūra gali pasiekti didelių laimėjimų.

Kaip pasakoja komunikacijos ekspertas, jo komanda žinojo, kad turi daug potencialo, tačiau didelių projektų konkursuose jis likdavo nepastebėtas. Įmonė buvo maža ir jauna, todėl dažnai tekdavo girdėti žodį „ne“.Pandemijos metu įvyko lūžis. Po daugybės „ne“, V. Matulevičiaus komanda išgirdo pirmąjį „taip“.

„Rinkodara ir komunikacija yra pirmas dalykas, kas nukenčia krizių metu. Tai tu gali arba mirti, arba išgyventi. Tuo metu krizė mūsų rinkoje truko 6 savaites. Po to viskas atgijo ir pradėjo važiuoti į viršų. Tai buvo atgimimas. Mes laimėjome kelis didelius konkursus ir pradėjome augti. Tas augimas tęsiasi iki šiol.

Pandemija mums leido pagaliau laimėti tai, ko mes anksčiau nelaimėdavome. Užtenka nugalėti vieną didelį konkursą ir tu gali parodyti rezultatus, kuriuos pastebi visi. Kaip demokratiją nuo diktatūros skiria tik vieni prasti rinkimai, taip sėkmingą mūsų srities verslą lemia vienas didelis gerai įgyvendintas projektas, kuris gali atnešti labai daug dividendų“, – sėkmės minutes prisimena komunikacijos agentūros vadovas.

Darbuotojai gali tapti dalininkais

V. Matulevičiaus vystoma verslo strategija daugeliui verslų vis dar neįprasta. Komunikacijos agentūroje dalis kolegų yra įmonės dalininkai. Tai, pasak pašnekovo, suteikia didžiulę naudą įmonei.

„Dažniausiai tokiuose versluose dirba labai protingi ir labai įžvalgūs žmonės, kurie žino viską, kas vyksta pasaulyje, ir tokie, kurie žiūri tik į priekį. Kai tave supa toks kolektyvas ir kai suvoki, kad XXI amžiuje tas direktoriaus iš viršaus nuleidžiančio įsakymus modelis jau absoliučiai neveikia ir nori eiti toliau, žinai, kad bet kuris darbuotojas turi potencialo tapti partneriu. Tai ir leidžiame daryti.

Kiekvienas darbuotojas, kuris dirba ir kuria rezultatus daug didesnius nei yra įsipareigojęs ir visada pasiekia daugiau, – turi 100 procentų tikimybę tapti partneriu. Ir tai yra ne vien tik politika. Šią vasarą taip ir įvyko. Mūsų viena ilgametė darbuotoja, kuria mes ir mūsų klientai yra labai patenkinti, gavo 3 procentus agentūros akcijų ir tapo partnere“, – teigia V. Matulevičius.

Komunikacijos agentūros vadovas sako: jo tikslas nėra laikyti viską savose rankose. Ambicija – sukurti kuo didesnį ir sėkmingesnį verslą, kurio vaisiais galėtų dalintis visa komanda.

Būti geru vadovu mokosi kasdien

Dažnas galvoja, kad griežtas darbo grafikas dirbant samdomą darbą staiga dings, jei pavyks sukurti savo verslą ir būti nepriklausomu. Kaip teigia V. Matulevičius, vis dėlto, neklysta tie, kurie sako, kad nuosavas verslas darbo grafiko neturi, nes juo rūpintis tenka ištisą parą. Tačiau tai turi ir savų privalumų.

„Bet kokie sunkumai, su kuriais aš susidurdavau dirbdamas kaip samdomas darbuotojas, būdavo sudėtingi, visada įveikiami, tačiau jie vargindavo, nes tu galvodavai: kodėl aš tiek daug ariu? Dabar šių klausimų nebekyla, nes kiekviena idėja ir papildoma pastanga kuria mano paties ir mano kolegų gerovę. Atsiranda labai aiški motyvacija, kodėl tu tai darai, norisi įdėti daug daugiau jėgų nei būnant samdiniu“, – pasakoja pašnekovas.

Jis sako kol kas dar neturintis nupiešęs paveikslo, kas yra geras vadovas ir kaip jis turėtų atrodyti. Vis dėlto, praktika jam atskleidė keletą gero vadovo paslapčių. Viena jų – vengti stresinės atmosferos.

„Mes vadovaujamės taisykle, kad dramatinį baritoną dainuoja ne „Bosanova“. Dirbant šioje srityje streso būna labai daug, todėl kam jį kurti papildomai? Bet čia tik viena detalė. Aš manau, kad geru vadovu mokaisi būti kasdien. Kas yra geras vadovas pandemijos metu, kai reikia mobilizuoti žmones? Kas yra geras vadovas didžiulio augimo metu, kai reikia duoti žmonėms laisvę? Vaidmenys skirtingi ir jie keičiasi. Aš vis bandau jų ieškoti.

Neturiu jokio atsakymo, išskyrus tai, kad reikia gerbti žmones ir suvokti, jog vadovas yra tik dar viena pozicija – tai nėra kažkoks prievaizdas, kuris žiūri ir su rimbu stovi. Tai yra tik dar vienas žmogus, atliekantis dar vieną funkciją. Jis turi padaryti taip, kad visi agentūroje turėtų darbo, kad įmonė augtų, ateitų nauji klientai, visi būtų pasimokę, išsimiegoję ir laimingi, o atlyginimai kiltų“, – pabrėžia įmonės vadovas.

„Direktorius negali liepti“

Dar viena svarbi taisyklė, kaip aiškina jis, – žinojimas, kad direktorius negali liepti. Pasak jo, daugelis vis dar įsivaizduoja, kad vadovaujančias pozicijas užima žmogus, kuris sėdi didžiuliame fabrike, viršutiniame jo aukšte, varto popierius ir nurodinėja darbuotojams, ką jie turėtų daryti.

„Kas iš to, kad tu liepsi? Tu gali vieną kartą liepti, bet jeigu darbuotojas pats nematys motyvacijos tam, ką jis daro, tai tu labai greitai turėsi arba labai prastus rezultatus, arba visiškai demotyvuotą žmogų. Įmonė yra kaip upė, kuri teka. Tu negali pakreipti upės tekėjimo, bet gali tam tikrose vietose statyti užtvankas ir po truputį kažką reguliuoti.

Kiekvienos įmonės didžiausias turtas yra darbuotojai, todėl reikia išnaudoti žmonių potencialą. Ne liepiant, o motyvuojant. Tai, turbūt, yra vienas iš esminių dalykų. Ir svarbiausia – nebijant dalintis, nes tada darbuotojai dar labiau motyvuojami. Kai šis suvokimas atėjo – prasidėjo labai geri dalykai“, – teigia pašnekovas.

Trečioji – darbuotojų laisvė, kurią lydi aiškios atsakomybės. Kaip pasakoja pašnekovas, darbuotojams ir naujiems kolegoms jis nuolat kartoja, kad visi čia susirinko laisva valia ir pasirinko už sutartą atlygį parduoti savo žinias ir įgūdžius. Todėl pirmiausia reikia įgyvendinti užduotis, o tada jau galima mėgautis privalumais.

„Darbovietėje bus sunku kažkuriuo momentu, nes ne visada norisi dirbti, bet tai yra žmogiška ir normalu. Todėl pas mus yra pakankamai laisvės susiplanuoti savo grafikus, bet yra ir aiški atsakomybė, kad tu visomis laisvėmis gali naudotis tada, kai tu įgyvendini visas savo atsakomybes, kurias pats savanoriškai prisiimi. Ir aš manau, kad tas suvokimas žmogui, kad tu visada turėsi bet kokią laisvę, bet tik padaręs atsakomybę, yra pats stipriausias motyvatorius“, – sako jis.

Sunkesniu laikotarpiu, kai verslui reikia nuspręsti, kur ir kaip sutaupyti, kokias išlaidų eilutes sumažinti, V. Matulevičius siūlo atsiminti dar vieną labai svarbų patarimą: darbuotojų atlyginimų mažinimas turi būti paskutinė priemonė sutaupyti ir pasirenkama tik tada, kai kitų kelių jau nebelieka.

„Pas mus didžioji išlaidų dalis yra darbuotojų atlyginimai. Tai šitam siūlyčiau niekada netaupyti ir surasti kitą eilutę. Tiesiog reikia suvokti, kad žmonės yra svarbiausias turtas bet kokiame versle, net jei ir verslo esmė yra didelės staklės, kurias aptarnauja 5 žmonės. Vis tiek tie 5 žmonės yra svarbiau nei staklės, kurios kainuoja 5 milijonus. Kur galima taupyti? Visur kitur. Tikrai galima surasti.

Aš manyčiau, kad vienas labai svarbus dalykas XXI amžiuje yra tai, kad jeigu įmonė turi taupyti darbuotojo sąskaita, tai pirmiausia atlyginimus turi susimažinti akcininkai. Mažose įmonėse tokia tvarka pasiteisina, nes akcininkų algos gali būti reikšminga biudžeto dalis. Bet didelėse įmonese su šimtais, tūkstančiais darbuotojų tai didelės reikšmės gali ir neturėti“, – sako jis.

Siūlo nebijoti prašyti pagalbos

Dažnai smulkiam verslui plečiantis ar pastebėjus, kad kai kur trūksta papildomų rankų ir žinių, sudėtinga nuspręsti, kurias atsakomybės pasilikti sau, o kurias patikėti įmonėms iš šalies, pavyzdžiui, tvarkant buhalterinius klausimus. Tačiau ir čia V. Matulevičius turi patarimą: kai nebeužtenka laiko šeimai ir draugams, nepavyksta išsimiegoti ir pradeda kamuoti nerimas – laikas samdyti žmogų, kuris galėtų padėti.

„Manau, kad yra du keliai, kai gali samdyti: tada, kai yra gaisras ir nebespėji arba samdyti į priekį, tikintis augimo. Dauguma verslų, smulkesnių verslų, pasirenka pirmąjį kelią. Antrasis kelias yra geresnis komandos mikroklimatas. Aš sakyčiau, kad kai jau nori augti, tada ir samdyk.

Žinau, kad mažesni verslai dažnai nuogąstauja, kad jie kažką moka ir kaip dabar kitam žmogui šitai perduos? Aš tuo nesivadovauju niekada. Galbūt jiems mano patarimas nuskambės kaip iš kosmoso, bet aš sakyčiau, kad visko išmokykite ir viskuo dalinkitės. Kažkas galbūt išeis ir padarys savo verslą, bet jeigu ne, tai jūs turėsite labai gerus žmones, kurie jums padės daryti absoliučiai viską ir nuo to jūsų gyvenimo kokybė tik pagerės“, – pabrėžia verslininkas.

Ką daryti, jei nesiseka versle?

Pasak pašnekovo, kiekviename versle neišvengiamos klaidos. Vieni iš jų pasimoko, kiti ir toliau kartoja, kol pagaliau pavyksta išmokti svarbias pamokas. Jo verslas ne išimtis: optimistinės nuotaikos paskatino plėsti darbuotojų komandą ir užauginti ją keturiasdešimčia procentų, tačiau ne etapais, o iškart. Tąkart atrodė – klientų niekada nepritrūks ir projektų visada bus.

„Gal tai buvo klaida, nes nuosaikiau reikėjo tą daryti, bet labai greitai iš klaidos pasimokai, kai eilutėse yra minusas. Ar tai būtų maža įmonė, ar keli darbuotojai, ar didesnė įmonė ir 100 papildomų darbuotojų, galbūt reikėtų truputį nuosaikiau žiūrėti net ir ekonomikos augimo sąlygomis. Tačiau reikėtų nebijoti samdyti ir negalvoti, kad ateis krizė.

Viskas prasideda galvoje. Jeigu mes sugalvosime, kad bus krizė ir ji ateis, tai kažkiek tai paveiks ekonominę situaciją. Bet jeigu visi galvos, kad bus sunku, bet ne taip, kaip mes visi galvojame, tai tada taip ir bus. Nereikia bijoti per daug. Rizikos kartais reikia nebijoti, ją pamatuoti ir veiksmus atlikti protingiau. Tai yra kasdienis laviravimas ir nėra kažkokio recepto, kaip viską daryti sėkmingiau. Kiekvieną dieną mokaisi vis iš naujo“, – svarsto V. Matulevičius.

Verslams jis pataria neprarasti vilties ir nemesti savo kelio, nebent verslo strategija ar siūlomas produktas yra, pavyzdžiui, spausdinimo mašinėlės išmaniųjų telefonų ir kompiuterių eroje.

„Tai čia jau tikėtina, kad niša ne ta. Jeigu žinai, kad tavo teikiamos paslaugos turėtų rasti savo klientą rinkoje ir tiesiog ji dar to nemato, tai patariu nepasiduoti ir belstis, galvoti apie kitą žingsnį. Tai labai sunku. Ir netgi aš kartais pagalvoju, kaip čia viskas pavyko. Bet pavyksta. Galiausiai viskas pavyks, jei turėsi pakankamai valios ir stengsiesi. Niekur niekada nebūna lengva“, – pokalbį svarbiu patarimu baigia jis.

Kalbino Kristina Ciparytė, parengė Akvilė Bružinskaitė, DELFI.

Dalyvaukite arba sekite dalyvius ir semkitės idėjų savo verslo stiprinimui! >> „Swedbank“ smulkaus verslo akademija