Eksperto komentaras

Lietuvos eksportas mažėja: ar jau skambinti pavojaus varpais?

Lietuvos eksportas mažėja: ar jau skambinti pavojaus varpais?
„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė

Pirmieji recesijos ženklai ėmė gaubti Vokietijos ekonomiką, prekybos karų paliaubų horizonte taip pat nesimato, o Jungtinė karalystė vis dar neranda jokios išeities iš užburto „Brexit“ rato. Neapibrėžtumas, kuris yra vienas iš didžiausių ekonominės žalos šaltinių, pasaulį gaubia nuo pat šių metų pradžios.

Kaip bebūtų, Lietuva būdama viena atviriausių pasaulio ekonomikų, kurioje eksportas šiuo metu sudaro net 81 proc. šalies BVP, ne tik atsilaikė prieš nepalankius pasaulio vėjus, bet net ir paspartino greitį. Deja, panašu, kad apsukos jau lėtėja, ir tai įrodo naujausi eksporto statistikos duomenys. Ar Lietuvai užteks jėgų atlaikyti nepalankius vėjus?

Pirmoje metų pusėje – netikėtas javų koziris

Šalies makroekonominiai rezultatai pirmąjį pusmetį ne tik džiugiai nustebino, bet ir privertė aukštyn pakelti BVP augimo prognozes. Lietuvos ekonomikos varomoji jėga - eksportas - buvo 7,6 proc. (be naftos produktų) didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Bene tiek pat augo ir lietuviškos kilmės prekių eksportas. Užsienio prekyba į svarbiausias šalies rinkas taip pat augo pavydėtinu tempu – 9,2 proc. į Vokietiją ir 10,7 proc. į Lenkiją.

Prie išaugusios užsienio prekybos skaičių prisidėjo net 90 proc. pirmąjį šių metų pusmetį didesnis javų eksportas. Dėl kritusių grūdų supirkimo kainų praėjusių metų rudenį ūkininkai neskubėjo parduoti produkcijos, dėl to didžiąją dalį užaugintos produkcijos pardavė vėliau sausio-balandžio mėnesiais, kai supirkimo kainos pakilo. Ekonomikai svarbus žemės ūkio sektorius prie augančių eksporto apimčių prisidėjo pakankamai nebūdingu laikotarpiu – pavasarį.

Prie augimo prisidėjo daugelis pramonės šakų

Tiesa, istorinėse aukštumose atsidūrusi užsienio prekyba nėra vien tik ūkininkų nuopelnas. Prie to prisidėjo ir didesnės pramonės sektoriaus apimtys, ypatingai chemijos produktų, baldų ir elektronikos prietaisų. Kitaip nei javų eksportas, geri pramonės prekybos rodikliai, tikėtina, nėra susiję su vienkartinis veiksniais − tai greičiau yra nuosaikių vietos ir užsienio kapitalo įmonių investicijų rezultatas.

Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos apdirbamoji gamyba be naftos produktų buvo net 6,6 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Gamybinių pajėgumų panaudojimas siekė rekordines aukštumas, o Lietuvos pramonė jau dešimtmetį neišklysta iš nuoseklaus augimo kelio. Investicijos bei nauji žaidėjai pramonės rinkoje taip pat padeda Lietuvai ne tik auginti eksporto apimtis, bet ir ilgiau atsilaikyti prieš neigiamas ekonomines tendencijas itin svarbiose eksporto rinkose.

Nežinomybė dėl „Brexit“ taip pat prisidėjo prie eksporto augimo − dėl galimo chaoso Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES metu šios šalies prekybininkai sandėlius užpildė prekėmis, taip bandydami sumažinti neigiamą  poveikį prekybai. 

Eksportas pradėjo mažėti

Visgi Lietuva nėra saugus užutėkis pasaulio jūrose ir paskutinio mėnesio duomenys rodo ne tik eksporto lėtėjimą, bet ir mažėjimą – tiek lietuviškos kilmės prekių eksporto, tiek reeksporto. Tai indikuoja, kad neigiamus pokyčius Europos sąjungoje jau pradeda jausti ir Lietuvos gamintojai.

Lyginant šių metų rugpjūčio duomenis su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, eksportas sumažėjo 1,8 proc., tuo tarpu lietuviškos kilmės prekių eksportas smuko net 4,5 proc. Tiesa, atmetus mineralinių produktų įtaką, dramos dar nėra - Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 0,3 proc. Dalis nominalaus eksporto mažėjimo yra susijęs su naftos kainų mažėjimu.

Žvilgsniai krypsta į pagrindinę eksporto rinką

Tiesa, kol kas paslaugų eksportas dar nerodo lėtėjimo ženklų ir, antrojo ketvirčio duomenimis, jis per metus paaugo beveik penktadaliu. Visgi daugėja ženklų, kad Vokietijos pramonės problemos plinta ir į paslaugų sektorius, taigi, tikėtina, kad tai nėra trumpalaikis ekonomikos sulėtėjimas. Dėl šios priežasties paslaugų sektoriaus augimo lėtėjimą galime netrukus išvysti ir Lietuvoje.

Lietuvos ekonomikai prieš pasaulį kaustančias protekcionizmo bangas, lėtėjančias pagrindinių prekybos partnerių ekonomikų augimą bei „Brexit“ nežinomybę pavyko atsilaikyti stebėtinai ilgai, tačiau šalies padangėje pradeda kauptis juodi debesys.

Tokioje aplinkoje tampa ypač svarbu užtikrinti valstybės institucijų pagalbą verslui, o papildoma mokestinė našta tik apsunkintų nuo eksporto ypač priklausomos šalies ekonomikos sveikatą.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.