Pas šį specialistą atvyksta ir iš Amerikos, ir iš Kazachstano: privačiai gydo vos keletą metų, o visų priimti – nespėja 

Vienuolika metų neurologiniais sutrikimais besidomintis ergoterapeutas Justinas Blaževičius pasakoja į Lietuvą atvežęs išskirtinius gydymo metodus suaugusiems ir vaikams. Ilgą laiką dirbęs valstybiniame sektoriuje specialistas jautė, kad galimybės ten ribotos, todėl nusprendė atidaryti unikalų ergoterapijos kabinetą, kuris pamažu plečiasi į vienintelę tokią kliniką Baltijos šalyse. Jo kabineto duris šiandien praveria ne tik klientai iš Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių, netgi Kazachstano ar Jungtinių Amerikos Valstijų. Ergoterapeutas svajoja, kad ilgainiui jo taikomi gydymo metodai taps pretekstu įkurti tarptautinį klinikų tinklą Europoje, kuris bendradarbiaus su universitetais, mokslo ir inovacijų įstaigomis bei prisidės prie evoliucijos neurologijos pasaulyje.

Savęs dirbančio su vaikais neįsivaizdavo 

J. Blaževičius pasakoja, kad Vilniuje jau trejus metus veikiantis jo kabinetas teikia inovatyvias ergoterapijos paslaugas. Visų pirma, čia standartizuotų testų pagalba vertinama, kuri smegenų pusė yra nepakankamai darbinga ar kurios smegenų žievės dalių funkcijos yra sutrikusios. 

Vertinimo metu stebimi motoriniai ir koordinaciniai gebėjimai, jutimo apdorojimas, akademiniai ir pažinimo įgūdžiai, taip pat apžvelgiama mityba, gyvenimo būdo įpročiai, kurie gali neigiamai paveikti smegenų atliekamas funkcijas ir smegenų vystymąsi. Galiausiai, gauti rezultatai padeda sudaryti individualų procedūros planą. Vėliau seka numatytas skaičius užsiėmimų, namų darbai. Dažniausiai į J. Blaževičių pagalbos kreipiasi pacientai, turintys autizmo spektro sutrikimą, aktyvumo ir dėmesio sutrikimą – ADHD, disleksiją, dispraksiją ir demenciją.

„Moksliškai įrodyta, kad pas juos visus yra skirtingos funkcinės smegenų žievės asimetrijos, kas reiškia, kad tam tikros smegenų žievės zonos veikia geriau, kitos – silpniau. Pavyzdžiui, autistiški žmonės įsisavina informaciją per vizualinius dalykus, bet auditoriniai ir klausos centrai nėra pakankamai tolygiai veikiantys su regos centrais. Tai šiuo metu atliekame ištyrimus, funkcinius įvertinimus tiek vaikams, tiek suaugusiems, jiems sudarome specialią programą, pagal kurią jie turėtų darbuotis namuose arba gali atvykti pas mus. Teikiame ir ergoterapijos paslaugas, bet jos yra ne tokios, kurias būtų galima rasti pas konkurentus arba valstybiniame sektoriuje – tai daugiau yra ergoterapijos užsiėmimai, kurie yra kombinuoti su funkciniais pratimais, treniruotėmis. [Paprastai tariant], tai nėra užsiėmimai vykstantys tik prie stalo, o užsiėmimai visame kabinete su įvairiausiomis užduotimis, nes rezultatai yra žymiai geresni, kai aktyvi veikla yra derinama su kognityvinėmis užduotimis. Turime ir 3D spausdintuvą – atspausdiname pagalbines priemones savo klientams. Yra tekę ir namų aplinkos pritaikymą atlikti negalią turinčiam asmeniui, įvertinti visą jo erdvę. Tai yra pagrindinės šiuo metu atliekamos mūsų funkcijos“, – aiškina J. Blaževičius.

Nors „Neurocta“ ergoterapijos kabineto duris praveria ir suaugusieji, dažniausiai J. Blaževičiui ir jo kolegei tenka darbuotis su vaikais. Paradoksalu, tačiau kadaise specialistas galvojo, kad su vaikais niekada nedirbs. Visgi, gyvenimas sudėliojo kitokį scenarijų: „Atsimenu, trečiame kurse nuėjęs į praktiką pirmą savaitę sėdėjau prie lango, žiūrėjau į vaikus su negalia didelėmis akimis ir sakiau, kad tikrai ne – aš nenoriu čia dirbti. Bet įvyko, kaip įvyko – aš pabandžiau ir man labai patiko.“ 

Šiandien, pasakoja ergoterapeutas, labiausiai jį motyvuoja progresas, kada darbas su vaikais pradeda rodyti laukiamus rezultatus. O jų pasiekti padeda kitoks požiūris į ergoterapiją ir neurologinius sutrikimus.

„Mano tikslas ergoterapijoje yra ne tai, kad vaikas mokėtų funkciškai kažką atlikti, kaip kitose terapijose, gan populiariose Lietuvoje, kur vaikus funkciškai išmoko kažką atlikti, bet nėra pagrindinio fokuso ant suvokimo. Aš siekiu, kad vaikas suvoktų, nes kada jis suvokia vieną dalyką, tuo pat metu atsiranda suvokimas kituose dalykuose. Tą aš esu pastebėjęs jau daug kartų. Toks progresas turi teigiamos įtakos mano motyvacijai judėti į priekį. Tai, ką aš darau, man turi būti prasminga. Tai yra mano vidinė filosofija“, – šypteli pašnekovas.

Netrukus atidarys inovatyvią kliniką 

Siekiant dar labiau įprasminti savo veiklą, J. Blaževičius ruošiasi atverti naujos klinikos duris – du darbuotojus (įskaitant ir patį įmonės savininką) turintis kabinetas virs 8 specialistų komanda.

„Aš į šį dalyką nežiūriu kaip į verslą, žiūriu kaip į aistrą, nes norisi būti inovatyviam. Todėl kitais metais, vasario gale, duris turėtų atverti nauja klinika Vilniuje. Medicina ir jos technologijos vos ne kiekvieną dieną juda į priekį ir norisi, kad klinika naudotų pažangius metodus. Todėl nuo pavasario sudarinėsime smegenų žemėlapius, smegenų žievės funkcinę analizę klientams. Su šia klinika įgyvendinsiu savo svajonę, kurią kūriau ilgą laiką. Visą šį laikotarpį daug mokiausi, daug ruošiausi tam ir labai tikiu, kad ši inovacija keis tiek mūsų pacientų gyvenimą, tiek ir suteiks jiems galimybę tobulėti, greičiau, efektyviau atgauti jėgas. Čia vyks ergoterapijos ir kineziterapijos užsiėmimai, kurie bus kombinuoti, su specialia programa, kiekvienam asmeniui individualiai pritaikyta. Tai bus pirmoji Baltijos šalyse tokia klinika, o pagal tai, kokią paslaugą teiksime, manau, kad turėtume pakliūti į top 10 Europos klinikų, nes mūsų smegenų žievės žemėlapiai nebus tokie, kuriuos šiandien galima atlikti daugelyje Europos šalių. Jie bus inovatyviškesni ir tikiu, kad turės didesnį efektyvumą pačių vaikų darbui“, – pasakoja ergoterapeutas.

Kaip sako jis, didžiausias jo ir būsimos klinikos siekis – turėti ne kuo daugiau klientų, o pasiekti kuo didesnį efektyvumą šioje medicinos srityje ir pacientų gydyme. 

„Mano miego vidurkis yra maždaug 5 valandos, tai būna dienų, kada atsisėdi ir galvoji: ko aš čia dabar plėšausi ir ardausi? Pavyzdžiui, ateina vaikas su autizmo spektro sutrikimu ir tėvai sako, kad buvo kažkokia nervinė ataka, panikos ataka, vaikas naktį nemiega, atsikelia. To iš tikrųjų negalima neštis namo, tačiau aš šią žinią parsinešu. Buvo ne kartą toks atvejis, kai naktį atsidarai mokslinę duomenų bazę, pasiskaitai ta tema straipsnių, galbūt atrandi būdų, kurių nesi taikęs ir kuriuos galėtum patarti tiems tėvams, ir tik tada gali nueiti ramiai miegoti. Tai mano tikslas yra efektyvumas“, – aiškina jis. 

Pašnekovas atvirauja, kad siekiant įrengti modernią kliniką reikalingi ir didžiuliai finansai. Bendroje sumoje tai jam turėtų atsieiti apie pusę milijono eurų. Visgi, jis džiaugiasi, kad geri rezultatai darbe padeda pritraukti investuotojų pasitikėjimą, o kartu su jais projektus įgyvendinti tampa paprasčiau. 

„Skaudi tema yra finansai, nes mano paslaugų kainos nėra santykinai mažos, bet kad aš gyvenčiau prabangiai ar važinėčiau su geru automobiliu – taip tikrai nėra: visi mano pinigai skiriami augimui, tobulėjimui, proveržiui ir judėjimui į priekį. Šiandien, jeigu viską susumuoti, kiek reikės klinikos atidarymui, yra apie pusė milijono eurų. Su investuotojais yra ganėtinai sunku, nes dabar jų daugiausiai investuoja į NT, į IT sektorius, o investuojančių į medicinos sektorių nėra tiek daug. Mano pagrindiniai investuotojai yra būtent mano klientai, vaikų tėvai, su kuriais bendrauju jau ne vienerius metus. Vieno iš jų vaikas turėtų būti mūsų sėkmės istorija, kaip iš tikrai ganėtinai sunkaus autizmo spektro sutrikimo šiandien jis turi lengvą autizmo spektro sutrikimą su kalbos raidos vėlavimu ir hiperaktyvumu. Dažniausiai yra sakoma, kad sėkmė mėgsta tylą, bet aš suprantu, kad mano atveju, jeigu aš tylėčiau, tyliai daryčiau, tai nelabai ką ir pasiekčiau. Tik kalbant garsiai aš pats išsigrynindavau tam tikrus dalykus, žmonės išgirsdavo, kažkas pakomunikuodavo iš tų tėvų, galbūt grįždavo namo, vieną, kitą kartą apmąstydavo ir galiausiai ateidavo ir sakydavo, kad jiems patinka, jie norėtų būti to dalimi, nes mato perspektyvą. Visada norėjau, kad investuotojai būtų suinteresuoti ne pinigais, nes aš nesu tas, kuris ir pats norėčiau būti tuo suinteresuotas. Norėjau, kad investuotojai būtų tie, kuriems svarbu, kad atsirastų daugiau galimybių ir inovatyvesnių būdų padėti tiek jų vaikui, tiek ir visiems kitiems. Kad jie investuotų altruistiškai“, – pasakoja J. Blaževičius.

Nauja klinika – tik dalis ergoterapeuto tikslų. Paraleliai jis atidarinėja ir ergoterapijos kabinetą Klaipėdoje. Kaip sako pašnekovas, tai – pilotinė galimos dar vienos klinikos versija, lygiai tokia pat, kaip ir iki šiol sėkmingai veikiantis ergoterapijos kabinetas Vilniuje. 

„Kai atsidariau Vilniuje, norėjau pasižiūrėti, ar iš tikrųjų tas mano noras nėra tik mano noras, nes gal tai gali būti reikalinga tik man, o ne kitiems. Supratau, kad yra noras ne tik man, o mano klientų ratui, tai augame į kliniką, o Klaipėdoje planuoju atidaryti kabinetą. Jau turime patalpas. Kol kas ten planuojami tik pacientų būklės vertinimai, bet jeigu matysiu, kad yra poreikis terapijų, tada planuosime įsteigti etatą, kad būtų darbas jau ir Klaipėdoje. Ten dirbti važinėsiu pats, tai gyvensiu tarp Vilniaus ir Klaipėdos“, – juokiasi pašnekovas.

Nuolat semiasi žinių 

Augimas, sako jis, reikalauja ir begalės žinių. Ir šioje srityje pašnekovas nepėsčias – sudėjęs rankų nesėdi: Vilniaus universitete jau gilino žinias apie sėkmingą vadovavimą, mat medicinos sritis nieko bendro su verslu neturi, šiuo metu dalyvauja ir „Swedbank“ verslo akademijos sprinte – verslo stiprinimo programoje. 

„Verslo akademija“ man padėjo tuo, kad aš save įdarbinčiau ir būčiau pilnaverčiu žmogumi, kad nebūčiau tik įmonės akcininkas ir savininkas, bet pagal civilinę darbo sutartį įdarbintas. Savęs kaip savininko irgi nereikia nuskriausti, nes daug dirbi, dirbi, dirbi, moki atlyginimus, o pats gale mėnesio sėdi ir žiūri, kad kitiems padėjau, o pačiam nieko neliko. Aš kaip ir žinojau tą, bet visada galvojau, kad čia ne man ir ne dabar. Akademija paskatino eiti ir į socialinius tinklus, priminė, kad turiu norą informacinei sklaidai, norą dalintis naudinga mokslu patvirtinta ir pagrįsta, saugia informacija. Norint sėkmingai augti tiek pačiam, tiek ratui, kuriam mes galime padėti, reikia žinių. Jau esu padaręs klaidų, kurios yra kainavusios ne vieną tūkstantį eurų, pavyzdžiui, kažkokių paslaugų užsakymas, kurios neatitinka to, ką siūlo. Dėl to aš tikrai nesigraužiu, priimu tai kaip pamoką sau. Tačiau kad tokių dalykų nebūtų, geriau, kad viskas būtų sisteminga ir prasminga, tai atėjau čia su tikslu sužinoti, kaip valdyti įmonės finansus, į ką atkreipti dėmesį, kaip užtikrinti verslo augimą, plėtrą. Turiu ambiciją ne tik kliniką atidaryti, bet ir organizuoti mokymus tėvams, specialistams. Akademijoje yra žmonių, kurie tą daro. Čia yra žmonių, kurie dirba e. komercijoje, o aš turiu norą būti ir ten, būtent iš reabilitacinės pusės. Tai atsiranda kontaktai su tais žmonėmis, tam tikros papildomos žinios“, – džiaugiasi J. Blaževičius.

Kviečiame susipažinti su „Swedbank“ Verslo akademija